Kaip šiais laikais suprantamas autentiškumas?
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjus 27 metams, poreikis įvertinti tai, ką šalyje turime autentiško, stipriai išaugo, todėl remiantis specifiniais reikalavimais 2017 m. pradėti sertifikuoti nekilnojamo turto objektai. Kokia šią dieną yra autentiškumo samprata ir į ką kreipia dėmesį kultūrinio paveldo vertintojai?..
Kada statinys laikomas autentišku?
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, autentiškumo giją galima išlaikyti įvairiose srityse, sukuriant pridėtinę vertę objektui ir juo besinaudojantiems asmenims. Kiekviena šalis autentiškumo kriterijus turi savus: Lietuvoje siekiama žvelgti liberaliai, akcentuojant darną.
„Objektą autentišku laikome tuomet, kai, nepaisant jam atkurti naudojamų modernių priemonių, tebėra išlaikyta senovinė dvasia. Jei statinys sukelia sunkiai įvertinamą jausmą būnant šalia – jausmą, kad objektas atspindi tam tikro laikotarpio dvasią, yra išlaikytas – jis laikytinas autentišku“, – pasakojo LNTPA direktorius.
M. Statulevičiui antrino Nacionalinės turizmo ir verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė, teigdama, jog autentiškas statinys yra pažinimui pritaikytas istorinis palikimas. Ypač tai sietina su Lietuvos dvarais.
Atnaujintų dvarų veidas
„Dvarai buvo – ir šiandieną tebėra – ne tik pagrindinė prekybos ar ūkio, bet ir kultūros vieta. Tad reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į istorinę, bet ir į dabartinę kuriamą vertę bendruomenės, miestelio ar net šalies gyvenime.“
Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, jog dvaras nėra savoms reikmėms pastatyta vila. Tai nėra ir paprastas pastatas – dvare turi vykti gyvenimas. Norint turėti autentišką dvarą, reikėtų jame gyventi ir vykdyti kultūrinę, pažintinę, pramoginę, gastronominę veiklą. Prasminga veikla – pagrindinis bet kokios traukos centro tikslas.
„Lietuvoje dvarų netrūksta, tačiau koją tam tikra prasme pakišo Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, kai nebuvo pagalvota, kokią kultūrinę vertę restauruoti dvarai turės visuomenei. Šiai dienai turistams atvirus dvarus būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, – apgailestavo NTVA prezidentė. Vienas iš visuomenei atvirų dvarų – Rokiškio r. esantis Ilzenbergo dvaras: pernai, rugsėjo 3 d., jam buvo įteiktas Kultūros paveldo departamento ir LNTPA autentiškumo sertifikatas.
Ilzenbergo dvaras – iš tiesų apgyventas
Dvaro savininkas Vaidas Barkauskas pasakojo, jog Ilzebenbergo dvaras susideda iš dviejų dalių: istorinio dvaro ir ūkinės dvaro dalies. Kalvotame, negeometriškame XIX a. landšafte įsikūrę 7 autentiški statiniai. 15 ha plote pabirę statiniai palikti ten, kur buvo pastatyti, jų išmatavimai taip pat tokie, kokie buvę; pakeisti tik stogai. Planuojama atkurti ir 8-ąjį pastatą – kumetyną, kuriame bus įrengti svečių namai.
„Šis įvertinimas mums – ypatingai svarbus. Ypač daug dėmesio šįmet skyrėme dvaro rūmų atnaujinimui, – sakė V. Barkauskas. – Dvaro rūmai kadaise buvo reprezentacinis statinys, kuriame būdavo priimami svečiai, todėl atkurti dviejų aukštų pastatą su visomis klasicistinio stiliaus detalėmis pareikalavo itin didelio restauratorių meistriškumo.“
Tuo tarpu dvaro ūkis kuriamas naujai, tęsiant vietoje gyvenančios bendruomenės tradiciją: dalis darbuotojų gyvena dvaro teritorijoje, o kiti atvažiuoja iš aplinkinių gyvenviečių.
„Atvykusieji į dvarą susipažįsta su tais laikais egzistavusia dvarų kultūra. Dvarai nebuvo statomi šiaip sau; juose vyko ūkinė veikla, dvaruose buvo gyvenama. Šiai dienai dvaras yra pilnai atkurtas, o įvairūs pagražinimai – tai nesibaigiantis, nuolatinis procesas. Šiuo metu parką pildome skulptūromis, skirtomis Lietuvos 100-mečiui paminėti“, – teigė dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.
Naujas požiūris į kultūros istoriją
Anot M. Statulevičiaus, autentikos sertifikavimas – tęstinio darbo rezultatas. Bendradarbiaujant su kultūros paveldo specialistais nuspręsta pažymėti ir įvertinti tuos objektus, kurie atkuriami ne dėl kvadratinių metrų ar pelno, o siekiant išsaugoti, puoselėti paveldą.
„Vienas iš projekto tikslų – parodyti, kad paveldo objektų vertė įgyjama ne juos „konservuojant“, o aktyviai naudojant, sukuriant visuomenės norą domėtis, užsiimti tam tikra veikla. Tai nėra komercinė iniciatyva – ja siekiame informuoti gyventojus. Keičiantis požiūriui į kultūros istoriją, pastebime verslo įmonių brandą: kai kurios jų investuoja į nebūtinai pelningus objektus, kad juos restauravusios įteiktų dovaną visuomenei“, – sakė M. Statulevičius.
Naujai inicijuotu projektu bus įvertinti bendruomeniški, šalies miestuose ir regionuose atsakingo verslo plėtojami objektai. Vadovaujantis tam tikrais atrankos kriterijais prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti įmonės ar pavieniai verslininkai, kurie, puoselėdami saugotinus objektus, nesiekia pelno.
Projektai vertinami pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą. Šalyje kol kas sertifikuoti tik trys objektai.
