Kokią žinią perduoda Pažaislio vienuolyno paveikslai ir freskos?
Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė, šį kultūrinį ir religinį ansamblį nuosekliai tyrinėjanti nuo 1986 m. Trys dešimtmečiai intensyvaus darbo nenuėjo veltui – mokslininkei pavyko atskleisti, kaip Pažaislis atrodė prieš kelis šimtmečius, ir iššifruoti jo architektūros bei dailės prasmes.
Pažaislio kamaldulių vienuolynas iš kitų panašaus tipo ansamblių išsiskiria tuo, kad jo paveiksluose ir freskose galima rasti visus Senojo ir Naujojo testamentų siužetus. Tokių paslaptingų ir išsamių pasakojimų neaptinkama niekur kitur. Pasak profesorės, religinių epizodų apstu visur – nuo granito akmenų iki varpinės.
„Šiuose paveiksluose ir freskose slypi amžių išmintis. Kiekvienas jų turi savą žinią, o visi kartu jie sudaro darnią visumą. Pažaislyje galima užmegzti itin intymią pažintį su Senuoju ir Naujuoju testamentais“, – sako mokslininkė.
Prof. L. Šinkūnaitė ne tik tyrinėjo vienuolyną ir jo aplinką, bet ir aktyviai dalyvavo jį tvarkant, rūpinosi jo atnaujinimu. Deja, pasikeitus prižiūrėtojams, ansambliui nepavyko išvengti permainų. Profesorei apmaudžiausia, kad vienuolyno fundatorių Pacų menės vietoje dabar įkurdintas restoranas, visiškai nederantis su nuo seno čia tvyrojusia aura.
Pažaislio kamaldulių vienuolynas ne be reikalo laikomas vienu unikaliausių Lietuvos baroko paveldo objektų. Nuo visuomenės atsiskyrusių kamaldulių vienuolių ordinas įkurtas XI a. Italijoje, o Lietuvoje egzistavo tik du tokie vienuolynai – Pažaislio ir Vygrių.
Pažaislis nuo seno išsiskyrė mįslinga trauka, žmonės apie jį kūrė įvairias istorijas. Pats vienuolynas daugeliui bažnyčių statytojų buvo pavyzdys. Šiam statiniui grėsmė buvo iškilusi XIX a. antroje pusėje, kai jį buvo bandoma pertvarkyti į cerkvę.
Prof. L. Šinkūnaitės darbai ir nuoseklūs tyrimai nugulė į monografiją „Kelionė į Ramybės kalną: Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologija“. Šiame darbe mokslininkė atskleidžia ir įvertina turtingą daugiasluoksnę kamaldulių vienuolyno, kaip vientiso baroko epochos kūrinio, ikonografinę programą. Įžvalgiai paaiškina įvairias ansamblio dailėje ir architektūroje užkoduotas gilumines anuometės pasaulėjautos ir dvasingumo persmelktas prasmes.
Pažaislio ansamblio moksliniai tyrimai ir jų rezultatai svariai prisideda prie Lietuvos meno istorijos mokslo formavimo ir plėtotės. Prof. L. Šinkūnaitė įtaigiai aktualizuoja šio objekto išskirtinumą Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldo kontekste, prisideda prie jo vertės pažinimo ir išsaugojimo.
