Apklausa: dviem trečdaliams gyventojų trūksta ekonomikos žinių
Prastai arba vidutiniškai – taip dauguma, net 81 proc., šalies gyventojų vertina savo ekonomikos žinias. Sritį, kuri lydi kiekviename žingsnyje, žmonės sako išmanantys panašiai kaip fiziką ar politologiją, gerokai prasčiau nei kompiuterinį raštingumą ar matematiką. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter” atlikta apklausa.
Net 66 proc. gyventojų asmeniškai jaučia ekonominių žinių trūkumą. Daugiausia – žemesnes pajamas gaunantieji, regionų gyventojai.
„Ekonomika šiandien yra būtina kompetencija, nuo kurios priklauso kiekvieno mūsų ir visos šalies gerovė. Juk ribotų išteklių sukuriamas problemas turime spręsti kasdien. Tai, kad Lietuva negali išbristi iš ekonominio raštingumo krizės tampa vis aktualesne problema, trukdžiu. Situaciją būtina keisti: pradedant nuo mokyklų iki suaugusiųjų švietimo”, – teigia Lietuvos švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Švietimo spragas pastebi ir žmonės. Du trečdaliai gyventojų įsitikinę, kad būtina sustiprinti ekonomikos mokymą mokyklose. Jauni žmonės teigia, kad būtent čia įgyja daugiausia žinių, vyresni dažniausiai mini universitetą, profesinę mokyklą ir praktiką.
„Tai, kad jaunimas daugiau žinių įgyja mokyklose, galima sieti su faktu, kad ekonomika čia privaloma nuo 2002 m. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad ir dabar jos mokymas vis dar fragmentiškas – vieneri mokslo metai, 31 valanda. Mažai laiko, mokiniams ir mokytojams trūksta motyvacijos, maža to, šį, tokį svarbų dalyką, dažniausiai moko visai kitų sričių specialistai”, – konstatuoja M. Vyšniauskaitė.
Prastą situaciją rodo ir tarptautiniai tyrimai. Lietuvos penkiolikmečių ir suaugusiųjų finansinės žinios prastesnės nei EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių narių vidurkis, finansinis išprusimas atsilieka nuo Rusijos ir Lenkijos, ir tik nedaug lenkia skurdžias Lotynų Amerikos šalis.
„Pirmas žingsnis žengtas – pradėta diskutuoti apie ekonomikos išmanymą, finansinio raštingumo svarbą. Šiandien – tai neišvengiama. Vis dėlto, suvokimo, kad ekonomika ne ką mažiau svarbu už kalbas, matematiką ar istoriją labai trūksta”, – pabrėžia M. Vyšniauskaitė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė ir ekonomikos vadovėlio mokiniams autorė atkreipia dėmesį, kad dažnai neteisingai ir per siaurai apskritai supranta, kas yra ekonomika. Apklausa rodo, kad šį mokslą sieja arba su vartojimu ir materialine gerove (33 proc.), arba su pinigų valdymu (29 proc.). Ir tik kas penktas žino, kad ekonomika – visų pirma mokslas apie žmonių veikimą ir bendradarbiavimą ribotų išteklių pasaulyje.
Pasitikrinti savo ekonomikos žinias visi šalies gyventojai galės kovo 13 d. pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame ekonomikos egzamine, kuris vyks internete, svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt. Klausimus, kurie skatins susimąstyti, kurs visų šalies universitetų ekonomikos fakultetai, geriausi ekonomikos mokytojai ir kiti.
