Valstybės šimtmečio premjera: operą „Prūsai“ įvertino ne tik klaipėdiečiai, bet ir pats G.Kuprevičius
Vasario 17-ąją uostamiesčio žiūrovams pagaliau pristatyta ilgai laukta bei legendomis apipinta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Premjerinį spektaklį Klaipėdoje žiūrėjo ir legendinis kompozitorius, kaunietis G.Kuprevičius.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras intrigavo žiūrovus kone iki pat premjeros neatskleisdamas kas atliks pagrindinius vaidmenis operoje „Prūsai“ premjeros metu. Tik parai iki premjeros paskelbta, kad Herkaus Manto mylimosios Kristinos vaidmenį atliks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi bei antrą kartą metų solistės titulu apdovanota Viktorija Miškūnaitė, o Herkaus Manto vaidmenį – tenoras Mindaugas Rojus.
Beje, opera „Prūsai“ – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojų ir jo vadovo Jono Sakalausko dovana Lietuvai garbingo Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.
Opera „Prūsai“ – patriotiškojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizitinė kortelė. Opera čia pirmą kartą pastatyta dar 1997 m. G. Kuprevičiaus parašyta opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika pastatyta Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją, specialiai jam skirtą, tąkart atliko vienas žymiausių šalies operos atlikėjų tenoras Virgilijus Noreika.
Operos „Prūsai“ dedikacijoje G.Kuprevičius užrašė dedikaciją – „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. Minint Lietuvos valstybingumo 100-metį, premjeros dieną, programėlė su tais žodžiais pasiekė klausytojus.
Norisi akcentuoti gražią kartų kaitą: operoje „Prūsai“ dainavę atlikėjai paruošė savo mokinius arba vėl dainuoja patys praėjus 20-čiai metų. Pavyzdžiui Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas dainininkas Kęstutis Nevulis vėl atliko Kolčio partiją. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Viačeslavas Tarasovas prieš 20 metų atlikęs Ragūno partiją, pasirodė tarno rolėje. Scenoje naujuose bei buvusiuose vaidmenyse buvo galima išvysti Dalią Kužmarskytę, Artūrą Kozlovskį, Šarūną Juškevičių, Virginijų Pupšį bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choristus.
V.Miškūnaitė sako, kad G. Kuprevičius yra ypatingas kompozitorius jos kaip operos solistės karjeroje. „2007 metais, dar būdama LMTA bakalauro studentė, pirmą kartą debiutavau profesionaliojoje scenoje – Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje, būtent Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle vaikams „Kirvirsavero saloje“ pagrindiniame Pepės Ilgakojinės vaidmenyje. 2017 metais dainavau kompozitoriaus tezių operos „Liuterio durys“ premjeroje, kur atlikau Katerinos von Boros vaidmenį. Įdomus faktas yra tas, kad 1997 metais, kuomet įvyko šio veikalo premjera, Kristinos vaidmenį jame atliko mano vokalo pedagogė prof. Asta Krikščiūnaitė. Graži kartų kaita – operos atgimimas ne tik režisūrine, bet ir muzikine prasme“,- akcentavo V.Miškūnaitė.
Beje, tai brangiausia Klaipėdoje pastatyta opera. Investicijomis ją lenkia tik miuziklas „Čikaga“.
1972 m. Giedrius Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“ pastatytą pagal garsiąją to paties pavadinimo Juozo Grušo dramą. Taip kai kurie kinofilmo „Herkus Mantas“ fragmentai transformuoti į operos „Prūsai“ muziką.
Operos režisierius Gediminas Šeduikis sako, kad operoje „Prūsai“, pirmą kartą jo karjeroje, žiūrovus bandyta nustebinti tikrais kaskadiniais triukais, griūvančia bei degančia scenos uždanga ir kt. efektais. Muzikinę visumą valdė dirigentas Tomas Ambrozaitis, veiksmu scenoje rūpinosi scenografė Sigita Šimkūnaitė ir choreografas Aurelijus Liškauskas, baltais rūbais prūsus puošė garsi dizainerė Sandra Straukaitė.
Kovo mėnesį operą „Prūsai“ bus galima išvysti Žvejų kultūros rūmuose ir Girstučio kultūros ir sporto centre Kaune.
