Gyvenvietes nuo laukinių gyvūnų saugo medžiotojai
Plečiantis miestų ir kaimų teritorijoms, vietos gyvajai gamtai, laukiniams gyvūnams darosi vis mažiau, todėl neišvengiamai gyventojai vis daugiau gyvūnų pastebi arti gyvenamųjų teritorijų, o kartais net savo kiemuose. Dažniausiai apgyvendintose teritorijose pastebimi gyvūnai – lapės, usūriniai šunys.
Išvydę laukinius gyvūnus gyventojai dažnai pagrįstai baiminasi ne tik dėl to, kad jie gali išpjauti naminius gyvūnus, gyvulius, laikomus paukščius, bet ir dėl platinamų ligų, pavyzdžiui, niežų. Dažnai bijoma ir dėl galimai pasiutlige apsikrėtusių gyvūnų, tačiau apie šios ligos atvejus Klaipėdos rajone negirdėti jau seniai. Pastebėję tokius gyvūnus gyventojai kreipiasi į medžiotojų būrelius, kad šie sumedžiotų laukinius gyvūnus, padėtų sureguliuoti jų populiaciją. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą medžiotojų būreliai negali medžioti urbanizuotose teritorijose, todėl lapėms ar laukiniams šunims pasirodžius netoli sodybų reikėtų juos baidyti, kad nesiartintų prie namų. Medžiotojai taip pat, jei į juos kreipiamasi, noriai padeda gyventojams patarimais, organizuoja gyvagaudžių spąstų spendimą gyvenvietėse. Medžiotojai rekomenduoja pamiškėse ar arčiau miškų laikomus naminius paukščius apsitverti vieline tvora ar elektriniu piemeniu.
Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė akcentavo, kad gyventojai, nors ir prašo medžiotojų pagalbos, tačiau į jų veiklą vis dar žiūri įtariai: „Medžiotojų būreliai atsiliepia į gyventojų prašymus ir visuomet stengiasi padėti, juolab, kad lapes ir usūrinius šunis jie gali medžioti ištisus metus. Vis dėlto situacija nėra vienareikšmė. Kol vieni laukia atvykstančių medžiotojų, kiti juos pamatę išsigąsta ir kviečia Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus, kurie atvykę atlieka medžiotojų būrelio patikrinimą ir neradę pažeidimų išvyksta. Tokia situacija pasitaikė ne kartą. Norėtųsi gyventojams priminti, kad medžiotojai medžioti urbanizuotose teritorijose negali, tačiau jie gali vaikščioti aplink gyvenvietes, laukuose netoli gyvenviečių – taip vyksta varymas laukais (tylusis varymas). Mūsų rajono medžiotojų būreliai atsakingai žiūri į medžioklę, laikosi visų Medžioklės įstatymo nuostatų, turi leidimus, ką patvirtina ir ne kartą atlikti patikrinimai medžioklės metu. Tiesiog norisi, kad susipriešinimo būtų mažiau – jei vieni gyventojai kviečia medžiotojus į pagalbą, tai kiti neturėtų jų vyti lauk ar įtarti nelegalia veikla. Norėtųsi paprašyti gyventojų pakantumo ir tolerancijos: jei matote laukuose einančius medžiotojus, tai reiškia, kad jie mažina laukinių gyvūnų populiaciją aplink jūsų gyvenvietę, namus, padeda jums, apsaugo jūsų naminius gyvūnus“.
Vicemerė Rūta Cirtautaitė atkreipė dėmesį, kad Medžiotojų būreliai 2017 m. už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą sumokėjo 17 tūkst. eurų mokesčių, kurie tampa Aplinkos apsaugos rėmiamos specialiosios programos lėšų dalimi ir yra naudojami toms pačioms kompensacijoms dėl vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos, repelentų įsigijimui bei kitai finansinei paramai miško sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, įgyvendinantiems žalos prevencijos priemones.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, ekologė Kristina Stulpinienė taip pat akcentavo, kad nemažai žmonių kreipiasi dėl bebrų užtvankų, kurios užlieja gyventojų miškus, pievas bei jų daromos žalos nugraužus gyventojų auginamus medžius. Čia ir vėl pagalbos kreipiamasi į medžiotojus. Medžiotojų būreliai bebrus gali medžioti nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Šiuo laikotarpiu gyventojai turėtų būti pakantesni ir sulaukti leistino medžioklės laiko.
