Baltijos ir Šiaurės šalių saugumas – nedalomas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Šiaurės šalių parlamentų nariais.

Šalies vadovė su politikais aptarė regiono saugumo klausimus. Kalbėta apie „Zapad 2017“ pamokas, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, tolesnę Aljanso gynybos reformą, karinio mobilumo užtikrinimą ir kaip sustiprintas ES bendradarbiavimas gynybos srityje (PESCO) galėtų papildyti NATO.

Pasak Prezidentės, pernai rudenį įvykusios agresyvios, prieš Vakarus nukreiptos puolamosios pratybos „Zapad 2017“ parodė, kad Rusija yra pasirengusi per labai trumpą laiką mobilizuoti didelį skaičių karių, naudoja naujausias karines ir hibridines technologijas, gali vykdyti plataus masto karą prieš NATO.

Šalies vadovės teigimu, tokia padėtis kelia grėsmę ne tik regiono, bet ir visos Europos saugumui. Nors Suomija ir Švedija nėra NATO narės, tačiau jų vaidmuo užtikrinant saugumą prie Baltijos jūros yra neatsiejamas.

Prezidentė padėkojo už aktyvų Šiaurės šalių indėlį į Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybą. Norvegija ir Islandija prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje, Danija – Estijoje. Šios šalies naikintuvai taip pat ne kartą vykdė Aljanso oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Intensyvus bendradarbiavimas vyksta ir su kitomis šalimis. Vykdomos bendros pratybos su Švedijos ir Suomijos karinėmis pajėgomis, Lietuvos ekspertai dalyvauja Suomijoje įsteigto hibridinių grėsmių centro veikloje. Suomija taip pat yra prisijungusi prie Lietuvos vadovaujamo PESCO projekto kuriant greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, kad Rusijos Baltarusijoje statoma nesaugi Astravo AE kelia grėsmę viso regiono žmonėms ir gali būti panaudota kaip nekonvencinis įrankis.