Parama augalų draudimo įmokoms kompensuoti

Nuo kovo 12 d. pradedamos rinkti paraiškos pasėlių ir augalų draudimo įmokų daliai kompensuoti. Paraiškos bus priimamos iki birželio 29 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

 

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 344 420 Eur paramos lėšų.

 

 

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (arba) sausros draudimo įmokos.

 

Ūkio subjektai turi atitikti aktyvaus ūkininko sąvoką. Nustatant aktyvaus ūkininko statusą tikrinama, ar subjekto vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga.

 

Nustatant, ar pareiškėjo pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas, tikrinama, ar pareiškėjas (fizinis asmuo) yra įregistravęs ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis gali užpildyti pažymą dėl žemės ūkio veiklos subjekto vykdomų veiklų sąnaudų. Kitas būdas įrodyti, kad pareiškėjo pagrindinė veikla yra žemės ūkio veiklos vykdymas, užpildyti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamų ir (arba) tiesioginių išmokų sumos dalį, būtiną žemės ūkio veiklos subjektų aktyvumui įrodyti. Pažymą gali pateikti pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys.

 

Jei subjekto gauta bendra Europos Sąjungos tiesioginių išmokų suma didesnė negu 5 000 Eur, tai tikrinama, ar metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius kalendorinius metus sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurių jis gavo praėjusiais finansiniais metais iš ne žemės ūkio veiklos. Antras galimas kriterijus, pagal kurį nustatomas aktyvaus ūkininko statusas, – pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų.

 

Kita sąlyga gauti paramą – pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 30 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos.

 

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką, tačiau teikiamų paraiškų skaičius nėra ribojamas.

 

 

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos sumos. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

 

 

Prieš sudarydami draudimo sutartis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis bei administravimo taisyklėmis. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos pirkimus turi vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

 

Praėjusių metų pabaigoje, pakeitus veiklos srities įgyvendinimo taisykles, pirkimą leidžiama vykdyti derybų būdu, jei dėl techninių ar kitų priežasčių paslaugas gali suteikti tik konkretus tiekėjas ir nėra kitos alternatyvos. Tiesa, derybų būdu galima pirkti paslaugas, kurių vertė yra lygi arba viršija 58 000 Eur.

 

Jei perkamų pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti kartu su paraiška reikėtų pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus, kuriais grindžiama visa prašoma paramos suma. Jei rinkoje yra mažiau tiekėjų, galima pateikti mažiau kaip tris komercinius pasiūlymus.

 

 

Prieš teikdamas paraišką ūkininkas turi pasirašyti su draudimo bendrove draudimo sutartis / draudimo paraišką ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jame / joje turi būti nurodyta:

Pareiškėjas visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi pranešti savivaldybei apie bet kurių duomenų, pateiktų paramos paraiškoje, taip pat apie kontaktinių duomenų pasikeitimą bei aplinkybių, kurios turi įtakos tinkamam įsipareigojimų vykdymui, atsiradimą.

 

 

Taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

 

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei turi pateikti šiuos dokumentus:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei pareiškėjas arba paramos gavėjas nesilaiko teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia paramos paraiškos sąlygas, numatomos sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.