Šimtamečiai: Lietuvoje dabar – geriausia per šimtą metų

Atkurtos Nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitiko geriausiais savo laikais. Taip vienbalsiai tikina kartu su šalimi nepriklausomybės žingsnius ėję šimtamečiai senoliai.

„Labai myliu Lietuvą ir niekada nenorėjau jos palikti“, – tikina už poros mėnesių 101 metų sulauksianti Viktorija Adomavičienė.

Kita projekto „100 metų kartu“ herojė Angelė Petrauskaitė mano, kad ypatingai reikia džiaugtis laisvu žodžiu. „Nieko nereikia bijoti, gali tiesą sakyti, o aš gyvenime daug kur turėjau meluoti“, – prisimena senolė. O ir turimoms problemoms ji turi paprastų sprendimų receptą: „Reikia būt sąžiningiems, kai paklausai per televiziją, radiją, tai pikta girdėti: korupcija ir korupcija. Išsirenka, nežiūri, kaip dirba, ir ieško teisybės po kelių metų. Aš nepataisysiu, bet jei yra blogas Seimo narys, reikia viena karta nubausti ir viskas.“

Kita Lietuvos šimtametė, kurios istorija atsidūrė ir „100 metų kartu“ albume, ir filme, 18 metų praleido Sibire, todėl už savo Tėvynę brangiau nieko neįsivaizduoja. „Gyvena ir dar dejuoja. Ką tokiems lietuviams daryt? Jie Lietuvos sulaukė ir dar dejuoja. Lietuva yra brangiausia. Lietuva – tėvynė. Mūs didvyrių žemė“, – su ašaromis akyse kalba ilgaamžė.

Šimtą metų perkopusiai Salomėjai Maceikienei Sąjūdis, Baltijos kelias, laisvės atgavimas kėlė begalinį džiaugsmą. „Man Lietuva yra visas gyvenimas. Reikia rasti gerą darbą ir dirbti jį iš širdies, kad visą laiką širdis stumtų ten, kur yra kažkas gražaus ir gero valstybei“, – mano ji.

Vienas vyriausiųjų valstybės šimtmečiui skirto projekto herojų – Jonas Murauskas – taip pat nestokoja meilės ir džiaugsmo Tėvyne.

„Dabar, gyvendamas taip ilgai, džiaugiuosi, kad galiu prisiminti savo nueitą kelią ir garbingus žmones, kurie mane lydėjo. Ir aš juos. Man Lietuva labai graži. Noriu, kad ir anūkai, ir proanūkiai savo žemėje gyventų“, – tikisi jis.

Daugiau nei 70 metų kartu su žmona gyvenantis Aleksandras Stancelis trokšta, kad šalyje būtų daugiau lietuviškumo, kad daugiau žmonių rinktųsi gyvenimą savo šalyje ir čia būtų gerbiami.

„Nėra geriau kaip čia, bet ir čia kada nors gali būti geriau“, – išmintingai šypsosi 101 metų Constantine Zalagenas.

„100 metų kartu“ – tai projektas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis nepagražintas Atkurtos Lietuvos bendraamžių istorijas: kokia buvo jų vaikystė, kaip siekė mokslo ir dirbo, kaip kentė badą ir nepriteklių, kaip mylėjo ir augino vaikus, o tuo pat metu vyko karas, keitėsi valdžios, buvo žudomi klasės draugai, kaimynai, broliai, seserys ir tėvai. Jie sugebėjo mylėti ir išgyventi, išlaikyti svarbiausius žmogiškumo principus ir džiaugsmą gyvenimui.

Savo, šimtamečio žmogaus, istoriją pirmą ir galbūt paskutinį kartą jie pasakoja kino kamerai ir fotoaparato objektyvui.

Filmas „100 metų kartu“ kino ekranuose pirmą kartą pasirodys jau „Kino pavasario“ metu, kovo 16 dieną.