Atviras laiškas Seimo nariui Justui Džiugeliui
Pone Seimo nary Justai Džiugeli, tiek aš, tiek kiti mano likimo draugai nuoširdžiai džiaugėmės, kai Jūs patekote į Seimą. Galvojome, kad kam jau kam, bet Jums tikrai nereikės aiškinti apie negalią turinčių žmonių padėtį Lietuvoje, nes pats turite sunkią negalią ir geriau nei kas kitas žinote, ko reikia, kad neįgalieji Lietuvoje jaustųsi pilnaverčiais piliečiais. Tačiau nuo rinkimų praėjo nemažas laiko tarpas ir jokio proveržio šioje srityje nesimato. Priešingai, iš neįgaliųjų Jūs kėsinatės atimti net tai, ką jie turi. Kalbu apie darbo vietas negalią turintiems žmonėms socialinėse įmonėse. Taip, aš dirbu vienoje iš jų.
Kai prieš 17 metų autoavarijos metu patyriau sunkią traumą, praėjau ilgą kelią, kol vėl grįžau į pilnavertį gyvenimą. Išbandžiau įvairias galimybes, kad grįžčiau į darbo rinką. Profesinio reabilitavimo centre įgijau iki tol man visai nepažįstamą juvelyro profesiją. Deja, po mokymų, nei Darbo birža, nei įmonės į kurias kreipiausi, darbo man pasiūlyti negalėjo. Po ilgų ieškojimų ir nesėkmingų bandymų pritapti taip vadinamoje „atviroje“ darbo rinkoje, mane priėmė socialinės įmonės statusą turinti įmonė. Tačiau Jūs tokių įmonių veiklą pastaruoju metu įvairiais būdais bandote sustabdyti. Todėl matau, kad man vėl iškilo grėsmė netekti savo darbo vietos.
Mano istorija rodo, kad įsidarbinti Jūsų siūlomoje „atviroje“ darbo rinkoje vilčių yra mažai. Ir labiausiai mane liūdina supratimas, kad tokie kaip aš, Jums mažiausiai rūpi. Ir štai kodėl aš taip galvoju.
Didelis nusivylimas
Kai mes išrenkame naują valdžią, viliamės, kad šį kartą viskas bus kitaip. Ypač daug vilčių visuomenė dėjo į šios kadencijos Seimo sudėtį. Su viltimi laukėme įstatymų projektų, iniciatyvų, idėjų, kad gražesnis gyvenimas nušvistų tiek neįgaliesiems, tiek ir visiems Lietuvos žmonėms. Deja… atrodo ir vėl eilinį kartą užlipome ant to paties grėblio. Pirma, Jūsų iniciatyva buvo parengtos Socialinių įmonių įstatymo pataisos, kurias priėmus, po pusės metų socialinių įmonių jau būtų nebelikę. Net neskaitę teksto, po šiuo projektu pasirašė premjeras S. Skvernelis, valdančiosios frakcijos seniūnas R. Karbauskis, kiti Seimo nariai. Vėliau jis buvo pripažintas antikonstituciniu, o premjeras į klausimą, kodėl pasirašė po antikonstituciniu įstatymo projektu, atsakė, kad patikėjo J. Džiugeliu, nes jis… turi sunkią negalią. Ir visai nesvarbu, kad tas projektas prieštarauja vyriausybės programai, kurioje rašoma „Diegsime socialinio verslo ir užimtumo modelius, užtikrinančius neįgaliųjų užimtumą specialiose dirbtuvėse, darbą socialinėse įmonėse ir kitur…“.
Ar su sunkia negalia Seime galima pasiekti ką tik nori? Pasirodo, kad taip. Dėl Jūsų poreikių patenkinimo buvo netgi pakeistas Seimo statutas. Ir tai buvo padaryta prieš Seimo valdybos sprendimą, kuriame nuspręsta kompensuoti Seimo nario specialiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kainą, išlaidas už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas, Jums yra skirti keturi asistentai. Iki šiol joks Seimo narys su negalia neturėjo tokių privilegijų. Negana to, Jūsų iniciatyva buvo sukurta Seimo neįgaliųjų teisių komisija, o jo pirmininko pareigos taip pat nemenkai papildė paties asmeninį biudžetą. Mums, paprastiems mirtingiesiems, tokios privilegijos yra kaip kosmosas… Nepavydim, džiaugiamės Jūsų sėkme, bent vienam negalią turinčiam žmogui sąlygos darbui ir gyvenimui sudarytos. Bet kodėl Jums to maža? Kodėl norite iš savo likimo žmonių atimti net pagrindą po kojomis – jų darbą?
Kyšo praeities verslo ausys
Klausimas, kodėl Jums taip parūpo socialinių įmonių reikalai kyla ne vienam dirbančiam neįgaliajam. Argumentai, kad neįgalieji socialinėse įmonėse dirba tarsi „getuose“, yra izoliuoti ir išnaudojami mums nesuprantami. Mes dirbame normaliose įmonėse, mums yra sudaromos sąlygos, atsižvelgiant į mūsų negalios pobūdį, įmonėse dirbame kartu su sveikaisiais. Mes nekvaili ir suprantame, kad Jūsų siūlymas atimti subsidijas socialinėms įmonėms, kurios daugumoje yra skiriamos darbo užmokesčio kompensavimui, mums bus pražūtingas. Skubėjimas tai padaryti be jokių diskusijų (juk Neįgaliųjų teisių komiteto posėdžiai dažniausiai būna uždari) verčia manyti, kad Jūsų tikslai anaiptol nėra patys geriausi norintiems dirbti neįgaliesiems. Kokie Jūsų tikrieji kėslai, kol kas sunku suvokti, tačiau iš viešų pasisakymų supratome, kad mokymai ir įvairios konsultacinės paslaugos turėtų pakeisti neįgaliųjų darbo rinką iš esmės. Neva įgijęs naujas kompetencijas, neįgalus žmogus lengvai ras darbą „atviroje“ rinkoje ir jokių subsidijų tam net nereikės. Štai socialinėje facebook paskyroje džiaugiatės nauju darbo biržos projektu, kuriame neįgalieji vėl galės mokytis. O kas po to? Pėdinti išsiimti individualios veiklos pažymėjimą, nes nesusiradus darbo, reikės valstybei grąžinti pinigus? Į neįgaliųjų komentarus, kad geriausia praktika yra darbo vietoje, žinoma, nereaguojate. Kodėl Jūs proteguojate būtent šias veiklos sritis – konsultavimą, mokymą, asistavimą? Ar tai nėra susiję su Jūsų praeities verslo reikalais? Gal atvėrus Seimo duris, praeitis niekur nedingo?
Prieš rinkimus žiniasklaidoje buvote pristatomas kaip sėkmingas verslininkas ir visuomenės veikėjas. Tas viešojoje erdvėje nupieštas paveikslas mane, o ir kitus, privertė patikėti, kad viskas gyvenime yra įmanoma, net jeigu likimas tau kažko pagailėjo. „Man gana sėkmingai sekėsi daryti verslą iki šiol, o į Seimą ėjau norėdamas sukurti visuotinį gėrį“, – taip kalbėjote prieš rinkimus. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, uždirbti milijonai, sėkmingi verslai, o ir visuomeninė veikla buvo viso labo muilo burbulas rinkėjų akims apdumti. Verslai, pasirodo, yra žlugę, likę tik skolos kreditoriams ir keista didžiulė šimtatūkstantinė asmeninė paskola iš nuosavos įmonės. Visuomeninės veiklos darbų taip pat neteko girdėti. Todėl iškyla klausimas, ar sprendimas tapti Seimo nariu nebuvo padiktuotas iš noro išspręsti savo asmenines problemas, kas nieko bendro neturi su visuotinio gėrio kūrimu? Nes, mano supratimu, visa Jūsų ligšiolinė Seimo nario veikla buvo nukreipta į asmeninio, bet ne visuotinio gėrio kūrimą.
Vladas Mykolaitis
