Kaune vyko konferencija „Skurdo situacijos apžvalga“
Kauno miesto savivaldybėje vyko konferencija „Skurdo situacijos apžvalga“, kurią surengė Kauno arkivyskupijos Carito organizacija. Surengti šią konferenciją paskatino tyrimas, kurį atliko Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Darbo rinkos tyrimų institutas.
Konferencijos pradžioje Carito direktorė Janina Kukauskienė informavo apie esamą padėtį Lietuvoje, skurdo priežastis ir pastangas jas mažinti. Socialinį darbą dėl skurdo atlieka keletas institucijų ir organizacijų, todėl, pasak J. Kukauskienės, atėjo laikas sujungti pajėgas. Carito per metus teikia paramą maždaug 90 tūkst. žmonių.
„Ačiū, kad esate čia. Tai, kas pasakyta, yra ne tik miesto, bet ir valstybės žaizda. Darbdaviai toleruoja minimalias algas, dirbantieji nori gauti didesnius atlyginimus. Tokia situacija sukuria sistemą, kurioje vieni gauna labai daug, o kiti labai mažai. Skursta suaugusieji, kenčia tokių šeimų vaikai. Visiems reikia teikti dvasinę, moralinę ir finansinę paramą. Atlikti tyrimai paskatins ieškoti išeities platesniu mastu. Įvedus eurą turbūt kils atlyginimai. Reikia galvoti apie visapusiškas sąlygas socialinei padėčiai gerinti, atskirčiai mažinti“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.
„Šis tyrimas bus naujas etapas sprendžiant skurdo problemas. Padėti artimui kiekvieno pareiga. Pagalbos teikimas tiesia tiltus į vienybę, o tai turi įtakos net valstybės saugumui. Pagalba turi būti išmintinga, priešingu atveju ji net kenksminga. Tyrimas yra pradžia, parodanti, kaip padėti mūsų valstybei. Linkiu įkvėpimo ir giedrumo sprendžiant šią problemą“, – akcentavo vyskupas K. Kėvalas.
Profesorius Boguslavas Gruževskis informavo apie Carito užsakymu atliktus tyrimus, kurie rodo, kad Lietuvai daugelyje sričių reikia gerokai padirbėti, nes priešingu atveju daugelio valstybių gretose išliksime paskutinėse vietose. Buvo kalbėta apie gimstamumo mažėjimą, mirtingumo didėjimą, emigraciją, girtuokliavimą, nenorą dirbti už mažą minimalų atlyginimą, vaikų skurdą, socialinės paramos gavėjus ir kt. Pagal atlyginimų liberalizavimą iš 150 šalių Lietuva yra 8 vietoje, todėl atotrūkis tarp labai daug ir labai mažai uždirbančių yra ypač didelis.
„Nerimą kelia tai, kad apie 50 proc. jaunų žmonių (iki 25metų) neturi jokio profesinio pasirengimo, todėl ir įdarbinti juos nėra kur. Kai paramos pinigai pasiekė kaimą, nedarbas ypač išaugo. Skurdas kaime padvigubėjo, o tai lemia vaikų išsilavinimą, savižudybes ir t. t.“ – kalbėjo B. Gruževskis.
Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, atskirtis labai ryški. Graikų pajamos 4 kartus didesnės negu Lietuvoje… 2012 m. minimalios europiečio pajamos 1,373, o Lietuvoje 303 euro. Europos sąjungoje pajamos auga, o Lietuvoje mažėja. Iš Lietuvos emigruoja daugiausiai piliečių, maždaug 12 tūkst. per metus. Pagal gaunamas pajamas Rumunijoje ir Bulgarijoje dar blogiau, bet iš šių šalių žmonių emigruoja mažiau.
Lietuva pirmauja ir pagal savižudybių skaičių, antroje vietoje yra Vengrija. Pagal alkoholizmą Lietuva trečioje vietoje po Moldovos ir Baltarusijos. Apie socialinės paramos gavėjus Kaune informaciją pateikė Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė. Ji akcentavo, kad paramos gavėjai, sudėjus visas skiriamas paramos rūšis, pajamų gauna truputį daugiau negu gaunantys minimalų atlygį, todėl tokia situacija neskatina žmonių dirbti.
Apibendrinant visa tai, ką rodo atlikti tyrimai, kas buvo pasakyta pranešimų ir diskusijų metu, prieita prie išvados, kad konferencijoje priimtą rezoliuciją turi apsvarstyti Vyriausybė ir LR Seimas. Geresnių rezultatų pasiekti galima tik tada, kai bus dirbama sutelktai ir plačiu mastu. Atliktų tyrimų medžiaga talpinama Kauno arkivyskupijos Carito interneto svetainėje.
