Klaipėdoje – unikali paroda: Laisvę Lietuvai iškovoję veidai
2018 m. kovo 28 d., 17.30 val. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ klaipėdiečiams ir miesto svečiams bus pristatyta Lietuvos laisvės kovotojams skirta fotografijų paroda „Laisvųjų testamentai”. Parodos atidaryme dalyvaus jos autorius, fotomenininkas Klaudijus Driskius bei KTU Europos instituto direktorius, ambasadorius Vygaudas Ušackas.
Parodoje eksponuojami Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai, kurie 1944–1958 m. kovojo visose devyniose partizanų apygardose, o dabar gyvena Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje.
„Įamžinti veidus tų, kurie kūrė mums laisvę, akis, kuriose visada žibėjo laisvė ir viltis – manau, yra idėja verta valstybės šimtmečio. Tai man didžiausią įspūdį ir susižavėjimą sukėlęs pastarojo meto projektas“, – sako prie parodos atsiradimo prisidėjęs ambasadorius Vygaudas Ušackas.
Neįsigilinus prabėgant Klaudijaus Driskiaus fotoportretus, galima pamanyti, kad tai dar viena tradicinė lietuviškos fotografijos serija. Įamžintuose veiduose šmėkšteli ir paprastumas, ir gudrios ironijos šypsena.
Tačiau tai veikiau atsitiktinumas. Tai, kas tų žmonių gyvenime svarbiausia, neatsispindi jų veiduose ar povyzose. Jie visi buvo kariai. Arba bent karo dalyviai. Partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Jie nugyveno dešimtis metų kitaip, nei daugelis Antrojo pasaulinio karo veteranų. Jie negavo pensijų, specialios socialinės ir psichologinės pagalbos. Atvirkščiai, daugelis jų kalinti, negalėję įgyti išsilavinimo, daryti karjeros. Portretų žmonės ne tik išgyveno, bet išliko nepalūžę, orūs, nepraradę vilties, tik savo vidinių galių dėka. Bet jie yra ilgame kare nugalėjusioji pusė.
„Ši paroda – tai skaudžios, bet kartu be galo drąsios ir prasmingos mūsų istorijos liudijimas. Didžiuojamės, kad galime ją pristatyti „Akropolyje“ tūkstančiams Klaipėdos miesto gyventojų ir svečių“, – sako Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas Ovidijus Zibalis.
Paralelinė parodos dalis – tekstai. Jie mus iš dabarties nukelia į praeitį. Pailiustruoti mažomis senomis nuotraukomis, tarsi dokumentiniu įrodymu, jog tie žmonės kadaise buvo jauni ir tikrai dalyvavo istorijose, kurias pasakoja.
„Niekad negalvojau, kad pateksiu gyvas priešui į rankas – būtų pasitaikius galimybė, būčiau pats nusišovęs,“ – taip baigiamas vienas pasakojimas. „Jie visi, partizanai, man buvo kaip broliai,“ – tokie vienos ryšininkės žodžiai tiktų daugeliui pasakojimų.
„Ši praeities ir dabarties portretų – žodinių ir vaizdinių – seka nieko neįrodinėja. Tiesiog skaitant liudijimus ir žvelgiant tiems žmonėms į veidus, tegul tik fotografinius, savaime išryškėja daugelio šiandienos diskusijų beprasmybė. Tie žmonės tiesiog yra. Savo visą gyvenimą jie atidavė Lietuvai. Paprasčiau sakant – mums“, – sako parodai tekstą parašęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Vytautas Ališauskas.
