Klaipėda pasirengusi ambicingas mėlynojo proveržio idėjas paversti kūnu
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 partneriai sutarė dėl galutinės strategijos ir veiksmų plano bei intensyviai ruošiasi jos įgyvendinimui. Iš viso planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių, padėsiančių Klaipėdai pasiekti ambicingų tikslų.
„Klaipėda 2030“ siūlomą įgyvendinimo mechanizmą, finansavimo modelius bei strategijos priemones pristatė tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ kartu su strategijos partneriais – Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrove, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030 metų užsibrėžė Klaipėda.
„Klaipėdos miestas pirmasis Lietuvoje ėmėsi nelengvo, bet teisingo darbo kurti ekonominės plėtros viziją bendru sutarimu. Nors sakoma, kad strategija yra tik 10 proc. galutinės sėkmės, o likę 90 proc. – jos įgyvendinimas, visgi parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija, kurios savininkais jaučiasi visi dalyvavę, maksimizuoja jos įgyvendinimo tikimybę. Klaipėdoje jau sukūrėte kritinę masę iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi Klaipėdos ekonominė sėkmė, ir kurie jau žino, kaip konkrečiai pasiekti viziją“, – įsitikinęs Linas Dičpetris, „Ernst & Young Baltic“ valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse.
Rengiant ekonominio proveržio planą Klaipėdai uostamiesčio partnerius konsultavę „Ernst & Young Baltic“ teigia, kad strategijos ir priemonių plano rengimo procesas buvo išskirtinis ir tokio struktūruoto, visas atsakingas šalis įtraukiančio proceso Lietuvoje dar nebuvo. Pasak L. Dičpetrio, Lietuvos valdžios institucijos jau kurį laiką įvardija „Klaipėda 2030“ kaip sektiną pavyzdį, naujos kartos ir modernios vadybos praktiką.
Kad dar vadinamojo mėlynojo proveržio strategija būtų vykdoma sklandžiai, bus sukurta Miesto ekonominės plėtros taryba, kuri priims strateginio lygmens sprendimus, o Įgyvendinimo valdymo grupė bei Programų valdymo biuras bus atsakingi už konkrečių priemonių ir projektų įgyvendinimo koordinavimą bei rezultatų stebėseną.
Nors dokumente „Klaipėda 2030: ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas“ numatyta daugiau nei 100 priemonių, reikalingų ekonominiam proveržiui pasiekti, jo rengėjai tvirtina, kad tikslas yra ne pačios priemonės ar jų kiekis, o suteikti naują postūmį ir platformą miesto ekonomikai vystytis.
Strategijoje numatytos keturios prioritetinės ekonominio augimo kryptys: miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Kad šių augimo krypčių plėtra taptų įmanoma, miestas taip pat investuos į tris prioritetines sritis: kurs palankias sąlygas verslui, investuotojams ir talentams, vystys inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo sistemą, sieks, kad Klaipėda taptų patraukliu, įtraukiančiu ir pasiekiamu regiono centru.
„Mes turime konkretų planą, kaip mėlynojo proveržio idėjas paversime kūnu. Partnerių pasiryžimą įgyvendinti strategiją rodo ir tai, kad dalį priemonių pradėjome įgyvendinti dar rengiant patį dokumentą. Ne mažiau svarbu, jog subūrėme komandą, nusiteikusią dirbti, kad iki 2030-ųjų Klaipėdą paverstume mėlynosios ekonomikos ir greitų sprendimų miestu. Dabar mūsų kartu su partneriais laukia „maratonas“ dėl Klaipėdos ateities. Aš tikiu, kad pasirinkome tinkamą taktiką, turime gerai įsibėgėti, kad finišuotume su geriausiu įmanomu rezultatu“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Kaip vienus iš svarbiausių jau startavusių ar artimoje ateityje numatytų darbų strategijos rengėjai įvardijo skrydžių į Palangą plėtrą, planuojamą tarptautinę mokyklą, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros transformaciją į daugiafunkcinį paslaugų centrą verslui, investuotojams ir talentams. Tarp prioritetinių priemonių numatyta telkti bioekonomikos ir jūrinius klasterius, sukurti verslų vystymo akseleratorių, suburti už „išmanaus miesto“, robotikos sprendimų pritraukimą atsakingą inovatyvumo komandą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Didelis dėmesys bus skiriamas aukštai viešųjų paslaugų kokybei ir greitiems sprendimams užtikrinti – bus plečiamas skaitmenizuotai ir vieno langelio principu teikiamų savivaldybės paslaugų spektras, bus užtikrinta, kad investuotojai galėtų greičiau įsikurti Klaipėdoje bei kt.
Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas iki 2030 metų šį mėnesį teikiamas Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos pritarimui. Vėliau priemonės bus integruojamos į uostamiesčio partnerių bei kitų atsakingų institucijų ir organizacijų strateginius veiklos dokumentus. „Klaipėda 2030“ rengėjai taip pat kviečia gyventojus susipažinti su dokumentu „Klaipėda 2030: ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas“ internete www.klaipeda.lt/lt/klaipeda2030.
Apie KLAIPĖDA 2030
Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė bei Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai sukūrė ir įgyvendins miesto ekonominės plėtros strategiją 2030. Į jos rengimą įsitraukė daugiau nei 300 Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, verslo bei kitų sričių profesionalų. Plačiau apie strategiją – www.klaipeda.lt/lt/klaipeda2030.
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
