Žolės deginimas – žingsnis nelaimės link

Vakar, kovo 17 d., Nemuno deltos regioniniame parke kilusio gaisro metu išdegė keli hektarai paukščių rojumi vadinamo nendryno. Šiandien žolė vėl liepsnoja Vilniaus m. pakraštyje. Aplinkosaugininkai primena, kad deginti žolės negalima ir įspėja apie padidintą atsakomybę ir nustatytą minimalų žalos gamtai atlyginimo dydį.

Siekdamas sumažinti dėl žmonių neatsakingumo kylančių gaisrų skaičių ir jų skaudžius padarinius aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė šiais veiksmais gamtai daromos žalos apskaičiavimą. Dabar žolės padegėjui reikės atlyginti mažiausiai 100 eurų gamtai padarytą žalą nepriklausomai nuo ploto, kuris išdegė.

„Deja, vien raginimų ir perspėjimų, kad toks neatsakingas elgesys sukelia skaudžių pasekmių, nepakanka. Jei savo ir kitų žmonių, gyvūnų saugumas yra nepakankamas motyvas elgtis atsakingai, turime kalbėti suprantamai ir, liaudiškai tariant, kirsti pažeidėjams per kišenę“, – sakė aplinkos ministras K. Trečiokas.

Pernai dėl degančios žolės ir ražienų kilo daugiau kaip 4 000 gaisrų. Jų metu išdegė tūkstančiai hektarų pievų, ražienų, pamiškių. Laimei, šiuose gaisruose nežuvo žmonės, bet jie tapo mirtini daugybei gyvūnų.

Aplinkosaugininkai primena, kad už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gresia iki 230 Eur baudos. Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami beveik 300 eurų bauda. Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, gresia didesnė kaip 1 100 Eur bauda.

Pastebėję miško gaisrus ar deginamą žolę gyventojai raginami apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.