ES auditoriai: daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne ES lėšų įsisavinimui, o rezultatams ir poveikiui
Šiandien Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Audito Rūmų (EAR) narė Rasa Budbergytė. Ji pristatė EAR 2013 m. metinę ataskaitą ir pagrindinius Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, EAR reformą, 2015 m. veiklos programą, apžvelgė, kaip Lietuvoje naudojamos ES skiriamos lėšos.
2013 m. ES biudžeto ataskaitose auditoriai nustatė reikšmingą 4,7 proc. klaidų lygį (2012 m. – 4,8 proc.). Pažymėtina, kad valstybių narių institucijų ir Europos Komisijos (Komisijos) įvykdytos korekcijos ir sugrąžintos lėšos turėjo teigiamą poveikį įvertintam klaidų lygiui. Be šių veiksmų jis būtų buvęs 6,3 proc. Tačiau galėjo būti išvengta ir daugiau klaidų, nes kaip ir 2012 m., daugeliu atvejų valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos jas nustatyti ir ištaisyti.
Svarbu pabrėžti, kad EAR nurodytos klaidos nėra sukčiavimo, neefektyvumo ar išeikvojimo matas. Tai pinigų sumos, kurios neturėjo būti sumokėtos iš ES biudžeto, nes buvo panaudotos nesilaikant atitinkamų ES taisyklių. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra prašymai kompensuoti netinkamas išlaidas, projektus, veiklą ar naudos gavėjus, rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai ir neteisingos žemės ūkio paskirties plotų deklaracijos.
EAR nustatė, kad įvertintas klaidų lygis didesnis tose srityse, kuriose atsakomybe už ES lėšų valdymą Komisija dalijasi su valstybėmis narėmis. Srityse, kurias tiesiogiai valdo Komisija, klaidų lygis sudaro 3,7 proc. Daugiausia klaidų nustatyta dviejose politikos srityse – Regioninės politikos, energetikos ir transporto bei Kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos.
Pasak EAR, ir toliau didėja iš būsimų biudžetų finansuotinos sumos, todėl labai svarbu, kad Komisija planuotų savo mokėjimo reikalavimus vidutinės trukmės ir ilgalaikiam laikotarpiui. Be to, panaudojant ES lėšas, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas jų įsisavinimui („jei nepanaudosi, prarasi“) ir atitikčiai, o ne veiksmingumui. Pavyzdžiui, atrenkant projektus ES lėšoms gauti visų pirma buvo atsižvelgiama į poreikį paskirstyti turimas ES lėšas, po to – į būtinybę atitikti taisykles ir tik tada, tačiau ribotai, – į rezultatus ir poveikį. Nepakankamas dėmesys veiksmingumui yra esminis didelės ES biudžeto dalies koncepcijos trūkumas.
„Nuo šiol ES lėšos turi būti atidžiau valdomos ir kontroliuojamos. Europos Komisija ir valstybės narės turi daugiau dėmesio skirti tam, kaip jos panaudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. Mums reikia daugiau paskatų, kad galėtume pagerinti veiklos rezultatus ir lėšas panaudoti racionaliausiu būdu“, – sakė R. Budbergytė.
Kalbėdama apie Lietuvą, R. Budbergytė pagyrė Lietuvos pastangas laiku panaudoti 2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių fondų lėšas – Lietuva 2014 m. viduryje pirmavo su 89 proc. lėšų panaudojimo rodikliu. Pasak R. Budbergytės, tai labai geras rodiklis, nes manoma, kad šalys su žemu lėšų įsisavinimo lygiu linkusios mažiau atsakingai ir rezultatyviai panaudoti lėšas programavimo laikotarpio pabaigoje. Lietuva taip pat gerai atrodo ir apibendrinus 2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių ir žemės ūkio fondų išlaidų panaudojimo teisėtumą. Komisijos pateikiami duomenys apie su rizika susijusias lėšų sumas rodo, kad Lietuva pagal lėšų panaudojimo rizikos apimtį neatrodo blogiau už ES vidurkį. Tiesa, už Žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumus 2008–2011 m., dėl kurių nebuvo užtikrinti efektyvūs administraciniai patikrinimai, Komisija skyrė Lietuvai beveik 10 mln. eurų finansinius pataisymus.
EAR yra viena iš penkių pagrindinių ES institucijų – tai nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, kuris padeda tobulinti ES finansų valdymą ir veikia kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. R. Budbergytė yra EAR kolegijos, prižiūrinčios ES žemės ūkį ir gamtinius išteklius, seniūnė.
