Nematomas neįgalumas ir teisiniai jo aspektai

„Minint Pasaulinę raudonosios vilkligės dieną dalyvavau Paramos klubo „Lupus LT“ organizuotoje konferencijoje, kurioje skaičiau pranešimą „Nematomas neįgalumas ir teisiniai jo aspektai“ . Kalbėjau ne tik apie raudonosios vilkligės sukeliamas problemas, bet ir pateikiau visiems neįgaliesiems aktualią informaciją, apžvelgiau šiais metais įvykusius pasikeitimus darbo rinkoje, sanatorinį gydymą ir medicininę reabilitaciją, atostogų suteikimą turint ribotą darbingumą ir kitus dalykus“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Raudonoji vilkligė: diagnozavimas ir nedarbingumo nustatymas

„Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) – tai lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti įvairias organų sistemas ir organus. Dažniausiai pakenkiami oda, sąnariai, inkstai, plaučiai , nervų sistema. SRV metu imuninė sistema, įprastai kovojanti su bakterijomis, virusais, grybeliais, ima atakuoti sveikus savo organizmo audinius. Šio reiškinio priežastis nėra aiški. Manoma, kad tam turi įtakos genetinis polinkis, hormonai, aplinkos veiksniai, infekcijos. Tam tikri vaistai gali sukelti vaistų indukuotą SRV. Buvimas saulėje gali pabloginti SRV bėrimą, o kai kuriems žmonėms net ir provokuoti ligos paūmėjimą“, – ligos apibūdinimą pristato Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. .

Inovatyvios medicinos centro mokslininkų duomenimis, sisteminės raudonosios vilkligės paplitimas Lietuvoje yra 16,2 atvejo100 tūkst. saugusiųjų gyventojų. „Kitaip tariant, Lietuvoje galėtų būti apie 400 diagnozuotos, atitinkančius visus ligos kriterijus, sisteminės raudonosios vilkligės atvejų“, – pažymi Seimo narė. – Nustatyta, kad šia liga moterys serga apie 10 kartų dažniau negu vyrai. Liga paprastai pasireiškia po lytinės brandos, 20–30 gyvenimo metais. Kartais pasireiškia nėštumo metu ar tuoj po gimdymo. SRV dažniausiai sukelia raumenų-sąnarių sistemos, odos ir plaukų, inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, plaučių pažeidimus.“

Seimo narė pabrėžia, kad sergantiems SRV itin svarbu laikytis optimalaus darbo ir poilsio režimo. Liga gydoma nesteroidiniais didelėmis kortikosteroidų dozėmis bei kitais imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Tad šiems ligoniams būtinas darbingumo lygio nustatymas.

„Darbingumo lygio terminai nustatomi vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į ligos sukeltas komplikacijas, t. y. organų sistemų funkcijų sutrikimus, jų sunkumą – tiek dėl sisteminės raudonosios vilkligės, tiek ir dėl kitų ligų sukeltų organizmo funkcijų sutrikimų. Darbingumo lygis nustatomas pagal vienodus kriterijus tiek protinį, tiek fizinį darbą dirbantiems asmenims tiek dėl somatinių, tiek dėl psichikos ar protinių sutrikimų, – pabrėžia R. Šalaševičiūtė. – SRV negalios nustatymui įtakos turi susirgimo laikas, komplikacijos, gydymo efektyvumas, ligonio amžius, sveikatos būklė, o svarbiausia pažeistų organų funkcijos sutrikimo lygis.“

Seimo narė primena, kad darbingumo lygis gali būti nustatytas šešiems mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui.

Sunkesniu atveju darbingumo lygis gali būti nustatytas vieneriems  ar dvejiems metams, iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos arba net iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui, asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintančio pobūdžio. Neterminuotai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos.

Nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.

Neįgalumas ir sodros įmokų ,,grindys“ 

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta minimali socialinio draudimo įmokų bazė, t.y. kad draudėjo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (t.y. išskyrus draustus pas kitą draudėją, valstybinių socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus, ne vyresnius nei 24 metų asmenis, taip pat asmenis, kurių užmokestis buvo mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą dėl to, kad gavo nurodytas socialinio draudimo išmokas ar nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio).

„Sodros duomenimis, sausį buvo 131 tūkst. apraustųjų, dirbusių visą mėnesį ir uždirbusių mažesnes negu MMA draudžiamąsias pajamas, iš jų 58 tūkst. asmenų taikytos ,,grindų“ reikalavimo išimtys. Iš jų – 12 tūkst. asmenų gavo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, 11 tūkst. asmenų turėjo kelis darbdavius, 3 tūkst. drausti valstybės lėšomis, 19 tūkst. gavo senatvės pensiją, 15 tūkst. jaunesni negu 24 metų, – padėtį apžvelgia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. –Kitiems 73 tūkst. asmenų netaikytos ,,grindų“ reikalavimo išimtys. Iš jų – 38 tūkst. asmenų sumokėtos papildomos įmokos, didinančios jų socialinio draudimo garantijas.“

Sanatorinis gydymas ir medicininė reabilitacija

R. Šalaševičiūtė pažymi, kad 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo naujai redakcijai, sanatorinio gydymo paslaugos suaugusiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto nebekompensuojamos. Taigi suaugusieji pacientai už Lietuvos kurortuose teikiamas sanatorinio gydymo paslaugas moka visą kainą.

„Sveikatos draudimo įstatymu patvirtinta, kad medicininė reabilitacija, bet ne sanatorinis gydymas, yra apmokama PSDF biudžeto lėšomis. Visa bazinė medicininės reabilitacijos kaina yra kompensuojama asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą“, – Seimo narė pristato medicininės reabilitacijos tvarką.

Kaip teigia komiteto pirmininkė, sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ yra patvirtinta, kad dėl nervų sistemos, akių ligų, atramos judamojo aparato ar klausos pažeidimų, esant tam tikriems Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ ligų kodams, negalią turintiems pacientams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas 0–25 proc. darbingumo lygis, ar iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, taip pat asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis, skiriama pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija. Pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos metu viskas, t. y. medicininės reabilitacijos paslaugos, maitinimo ir pragyvenimo išlaidos, yra apmokama PSDF biudžeto lėšomi

„Iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (iš poliklinikų) neįgalūs pacientai, esant indikacijų, gali būti siunčiami pakartotinės ar palaikomosios reabilitacijos. Vadovaujantis minėtu įsakymu, tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą, – galimybes apibūdina Seimo narė. – Jeigu pacientui būtų skirtos ne palaikomosios reabilitacijos, bet ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, jis jas galėtų gauti pasirinktoje, šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, esančioje ne tik tame mieste, kuriame pacientas gyvena, bet ir kitame mieste. Tačiau, šiuo atveju, tik ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o maitinimo ir pragyvenimo išlaidas apmoka pats pacientas“

Kaip pažymi R. Šalaševičiūtė, ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr.V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ nustatyta tvarka.

Ribotas darbingumas ir atostogos

Darbo kodekso (DK) 128 str. 4 d. numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka). Taigi, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai

„Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu darbuotojas prašo, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų bei darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga“, –  Darbo kodekso nuostatą pateikia Rimantė Šalaševičiūtė. 

Ji atkreipia dėmesį į DK 138 straipsnį, kuris nustato pailgintas ar papildomas atostogas ir kitas lengvatas neįgaliems darbuotojams bei darbuotojams, auginantiems vaikus. „Pažymėtina, jog neįgaliems darbuotojams, kai jie  dirbama penkias dienas per savaitę, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos. Teisė į minėtos trukmės kasmetines pailgintas atostogas darbuotojui atsiranda nuo dokumento, patvirtinančio jo teisę į minėtą garantiją, pateikimo darbdaviui dienos“, – pabrėžia Komiteto pirmininkė.

Darbdavį būtina informuoti

Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė atkreipia dėmesį į tai, kad DK 25 str. 1 d. reglamentuoja, jog darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. O tai reiškia, kad ribotą darbingumą turintis asmuo privalo apie tai pranešti darbdaviui.

„Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str.1 d. 11 p. nustatomos darbuotojo pareigos: darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, turi: gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išvados kopiją pateikti darbdaviui.  Minėtos tarnybos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui, – pažymi R. Šalaševičiūtė. – Įstatymai įpareigoja darbdavį tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus ir kontroliuoti, kaip šio grafiko laikomasi. Neįgaliųjų sveikata privalomai tikrinama jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms.“

Kai darbuotojas, nuslėpdamas nuo darbdavio savo neįgalumo faktą, nepateikia NDNT išvados ir darbdaviui, atitinkamai, lieka nežinomas darbuotojo neįgalumo ar sumažėjusio darbingumo lygio faktas, darytina išvada, kad iš sąžiningo darbdavio negalėtų būti reikalaujama tokio darbuotojo atžvilgiu taikyti teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias papildomas garantijas neįgaliesiems. Šiuo atveju nesąžiningas darbuotojas pats prisiima potencialią riziką ir konkliudentiniais veiksmais pripažįsta savo norą nesinaudoti garantijomis. Tačiau, darbdaviui gavus NDNT išvadą dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų, –jam atsiranda pareiga užtikrinti atitinkamame dokumente įtvirtintas sąlygas.

Apribojimus darbui su konkrečiu kenksmingu darbo aplinkos veiksniu ar darbo apimtimi, nustato šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą ir įrašo išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“, nurodant kaip, arba „dirbti negali“.

Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, Asmens medicininėje knygelėje (sveikatos pase) F Nr. 048/a privalo nurodyti kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje. „Turintiems ribotą darbingumą, taikytinas 30–55 proc. neapmokestinamojo pajamų dydžio. Šiuo metu skiriasi apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarka, atitinkamai ir mokestinė našta – savarankiškai dirbantiems ir dirbantiems pagal darbo sutartis Neapmokestinamas pajamų dydis taikomas tik dirbantiems pagal darbo sutartį“, – primena Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Užs. Nr. RS-41