Teisiniuose ūkuose klaidžiojančios sodininkų bendrijos
Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė įregistravo Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo projektą.
Kaip pažymi Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų. „Nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės ir pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka, – esamą situaciją apžvelgia Rimantė Šalaševičiūtė. – Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.“
Seimo narė pažymi, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas bendradarbiaujant su sodininkų bendrijų atstovais ir atsižvelgiant į aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu sudarytos darbo grupės sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti išvadas.
„Sodininkų bendrijos steigėsi ir kūrėsi daug dešimtmečių. Šio reiškinio tikslas – teisingai ir naudingai organizuoti laisvalaikį, keisti kraštovaizdį, užsiauginti vaisių, daržovių. Aktyvi žmonių veikla turi įtakos ir jų sveikatai. Be to, sodininkų bendrijų veikla reikšminga seniūnijų ir savivaldybių darbui, nes pasižymi aktyviu bendruomeniškumu. Įstatymai sodininkų bendrijos teritorijoje leidžia ne tik susikurti puikias poilsio sąlygas, bet ir gyventi. Pastaruoju metu sodininkų bendrijų veiklai neigiamą poveikį daro asmenys, įsigiję sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, nestojantys į bendrijas ir nenorintys mokėti jokių mokesčių bendrijai“, – priežastis, paskatinusias parengti įstatymo pataisas vardija Rimantė Šalaševičiūtė.
Jos teigimu, daugeliu atvejų sodininkų bendrijų bendromis lėšomis ir pastangomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (poilsio aikštelės, pliažai, vandens telkiniai, tvoros ir kt.), inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę. Klausimai, susiję su ne sodininkų bendrijų narių tiesioginiu ar netiesioginiu naudojimusi šių bendrijų bendros nuosavybės objektais, turėtų būti sprendžiami sodininkų bendrijų narių susirinkimų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prievolė mokėti mokesčius ir ne sodininkų bendrijų nariams yra įtvirtinta tiek Sodininkų bendrijų įstatyme, tiek Civiliniame kodekse, šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
„Taip pat daugėja teisinių ginčų dėl sodininkų bendrijose vykdomos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su mėgėjiška sodininkyste. Neaiškiu būdu iš valstybinių institucijų yra gaunami leidimai įvairiai veiklai, visai nesusijusiai su mėgėjiška sodininkyste. Šis procesas galimai didina korupcijos sklaidą. Valstybės institucijos, nepaisydamos Įstatymo nuostatų ir sodininkų bendrijų vidaus dokumentuose nustatytų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl sodininkų bendrijų teritorijose kuriasi vaikų darželiai, automobilių remonto dirbtuvės, viešbučiai, degalinės ir kt. Be to, sodininkų bendrijų valdymo organai dažnais atvejais negauna informacijos apie turto pardavimą, sklypų formavimą, nekilnojamojo turto įkeitimą bankams ar antstoliams, todėl kyla įtampa tarp sodininkų bendrijų narių dėl įsiskolinimų nepadengimo“, – teigia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir pabrėžia, kad pateiktu projektu siekiama sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, patikslinti nuostatas, susijusias su ne sodininkų bendrijų narių statusu, teisėmis ir pareigomis, sodininkų bendrijų valdymu; tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais; supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.
„Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2, 7, 8, 11, 15, 22, 24 straipsnių nuostatas, susijusias su sodininkų bendrijų valdymu ir ne sodininkų bendrijų narių, t.y. kitų asmenų statusu, teisėmis, pareigomis ir santykiais su sodininkų bendrijų nariais, detalizuojant sąvokas, informacijos viešinimo būdus, sodininkų bendrijų narių visuotinio susirinkimo įgaliojimus, atstovavimo principus, – projektą rengusių Seimo narių siekius pristato Rimantė Šalaševičiūtė. – Taip pat siūloma Įstatymo 2, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 24 straipsnius papildyti nuostatomis dėl mėgėjų sodo teritorijoje leidžiamos vykdyti veiklos; įpareigojimo informuoti sodininkų bendrijos valdymo organą atliekant bet kokius sandorius dėl mėgėjų sodo sklypo; sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo.“