Mažeikiuose vyko Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis
Kovo 19 d. Mažeikių rajono savivaldybėje vyko Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, kurio tikslas – aptarti papildomus veiksmus užtikrinant miškų, pievų ir durpynų gaisrų prevenciją.
Dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Saulius Šiurys ir Romaldas Paradnikas, Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis, Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Murauskas, seniūnai, Telšių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Vytautas Narkus, Mažeikių rajono ugniagesių komandos viršininkas Aurijus Jusys, VĮ Mažeikių miškų urėdijos vyriausioji miškininkė Eligija Panovienė, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Steponas Margalikas, Valstybinių miškų tarnybos Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Virginijus Gricius ir vyresnysis specialistas Paulius Gedrimas, Mažeikių 603-osios pėstininkų kuopos vadovas vyresnysis leitenantas Rolandas Litvinas, UAB „Renavo durpynas“ direktorius Algimantas Barkauskas.
Posėdis buvo suorganizuotas atsižvelgiant į išaugusį gaisrų, kylančių atvirose teritorijose (pievose, miškuose), skaičių.
„Ražienų deginimas gali turėti skaudžių pasekmių. Ir šiemet jau turėjome atvejį, kai nuo degančios žolės užsidegė pagalbinis pastatas“, – sakė Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas A. Tupikas.
„Šiemet gaisrų atvirose vietovėse vykome gesinti 28 kartus, iš jų net 13 Pavenčiuose“, – informavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas V. Narkus.
Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai akcentavo, kad Pavenčiuose – didžiausioje rizikos zonoje – būtina kelis kartus per metus šienauti pievas. Pasak pašnekovų, tik tuomet situacija pasikeistų.
Mažeikių miškų urėdijos vyriausioji miškininkė E. Panovienė patikino, kad, informavus apie gaisrą tiek valstybiniame, tiek privačiame miške, Mažeikių miškų urėdija prisidės prie gaisrų gesinimo operacijos. Urėdija turi specialų transportą, skirtą gesinti gaisrus miškuose.
Mažeikių rajono agentūros vyriausiasis specialistas S. Margalikas pastebėjo, kad Pavenčiuose pernykštę žolę dažniausiai padega vaikai, jaunuoliai, todėl kvietė vykdyti aktyvią gaisrų prevenciją ir švietimo įstaigose.
„Už kvadratinį metrą nudegusio ploto bauda siekia 8 euro centus, už vieną arą – 8 eurai“, – apie žalos gamtai vertinimą kalbėjo S. Margalikas.
V. Narkus pabrėžė, kad tiek kaimo gyventojai, tiek sodo bendrijų nariai būtų atidūs ir atkreiptų dėmesį, jog ugniavietė nuo artimiausių pastatų turi būti nutolusi ne mažiau 30 m.
V. Narkus priminė, kad už sausos žolės, lapų, šiaudų bei kitų laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą administracinė atsakomybė bus taikoma pagal ATPK 83¹ straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų“.
Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto penkiolikos iki trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų.
Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų.
Valstybinių miškų tarnybos Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto P. Gedrimo teigimu, privačių miškų savininkai yra informuoti, kaip saugiai reikia elgtis miškuose. Leidimuose kirsti medžius yra įrašomi įvairūs apribojimai. Miškų savininkai ir lankytojai turi laikytis Lankymosi miške taisyklių. Poilsiauti ir kurti laužus galima tik specialiai skirtose vietose.
Pasak P. Gedrimo, gaisrų prevencija yra vykdoma mokyklose, mokiniams pasakojama apie skaudžias pasekmes ir baudas. Pavasarį taip pat nuolat vyksta reidai, kurių metu didžiausias dėmesys skiriamas priešgaisrinei saugai.
„Gesiname gaisrus ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose. Gaila, kad kartais gesinant gaisrą privačiuose miškuose, iš savininkų nesulaukiama jokios pagalbos“, – sakė Mažeikių miškų urėdijos vyriausioji miškininkė E. Panovienė.
Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas A. Murauskas kvietė seniūnus gyventojams nuolat priminti apie gaisrų padarinius.
Seniūnijose informacija apie gaisrų daromą žalą, skiriamas baudas pateikiama informaciniuose stenduose.
Pastebėję degančią pievą ar mišką, gyventojai kviečiami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
