Biblioteka – patraukli vieta aktyvių senjorų susibūrimams

Šiandien biblioteka nėra tik ta vieta, kur galima ieškoti knygų. Joje gausu įvairių veiklų, skatinančių burtis aktyviai veiklai. Tai vieta, kur miesto senjorai gali turiningai ir aktyviai leisti laisvalaikį, įsitraukti į miesto gyvenimą, tuo labiau, kad erdvių, orientuotų į senyvo amžiaus gyventojus, Šiauliuose nėra daug. 2018 metais Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) organizuojamos įvairios veiklos senjorams, mažinama vyresnio amžiaus žmonių informacinė, kultūrinė ir socialinė atskirtis, skatinamas senjorų bendravimas, kūrybinė saviraiška, aktyvumas bei pilietiškumas.

Senjorai neabejingi Lietuvos istorijai

2018-ieji – Valstybės atkūrimo šimtmečio metai, tad  suprantama, kad šiemet ypatingas dėmesys skiriamas leidiniams, atspindintiems Lietuvos valstybingumo istoriją bei istorines asmenybes. Senjorų edukaciniai užsiėmimai vyksta bibliotekoje, tad prisiliesti prie knygos čia yra tiesiog neišvengiama: ir užsiimant menine kūryba, ir ieškant naujų idėjų, o ir grožinę literatūrą skaityti daugelis mėgsta. Tad senjoros buvo supažindintos su Ginos Viliūnės knygomis „Anos lobis“, „Imperatoriaus meilužė“. Pristatytas Renatos Šerelytės romanas „Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“. Taip pat senjoroms buvo parodyti leidiniai iš bibliotekos fondų: vienas seniausių kūrinių – Sofijos Tyzenhauzaitės (1790-1878) „Barbora Radvilaitė“, Edmundo Malūko istorinis romanas „Karalienė Barbora“, Marijos Matuškaitės mokslinis veikalas „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“, Halinos Auderskos romanas „Karalienė Bona“, Raimondos ir Aivo Ragauskų studija „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui ir kitiems“, Gintaro Kaltenio „Valdovų meilės keliu: žygis žemaitukais į Krokuvą“. Istoriją fiksuoja ne tik knygos, bet ir nuotraukos, tad Bibliografijos-informacijos skyriuje buvo parengta kraštotyros paroda „Gimtųjų vietų vaizdai fotografijoje“. Senjorų rankdarbių būrelio moterys: Stasė Zimina, Regina Mikoliūnienė, Nijolė Šišlienė, Liucija Lekienė, Vida Kančiauskienė, Aldona Miliūnienė, Adelė Klioštoraitienė, bibliotekininkės Laimutė Šileikienė, Rima Giržadienė, Eugenija Mačiulienė surinko senąsias ir naujai padarytas gimtųjų vietų nuotraukas. Šalia nuotraukų buvo pateikti ir gimtųjų sodybų aprašymai. Šia paroda buvo norima paskatinti visus, kas dar to nedaro, imti užrašus ar pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir pasinerti į kraštotyrą. Taip pat rengiant parodą, ne vieną gniaužė gimtųjų vietų ilgesys. Tuos pamestus prisiminimus moterys surinko savo šeimos albumų nuotraukose.

Bibliotekoje – dėmesys tautiškumui

Šiauliečiai senjorai įvairiomis edukacinėmis veiklomis ir kūrybiniais darbais daug dėmesio skiria tautiškumui. Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Senjorų rankdarbių būrelio moterys pristatė savo kūrybinį darbą – diptiką „Pašto ženklai“. Tai dvi įspūdingo dydžio (84×59 cm.) kompozicijos, kurių fone įkomponuotos moterų nuvytos ir nupintos lietuviškos tautinės juostos, sukurtos bibliotekoje vykusių edukacinių užsiėmimų metu, vadovaujant tradicinių lietuvių liaudies rankdarbių žinovei, mokytojai Almai Mineikytei. Viename iš pašto ženklų ant juostų pagrindo puikuojasi Lietuvos žemėlapis, kitame – Pasaulio žemėlapis, pažymėtas raudona širdele toje vietoje, kur yra Lietuva. Abu darbus puošia užrašai: „Nepriklausomybės atkūrimui – 100 metų“. Pasak sumanymo autorės menininkės dr. Irenos Burneckienės, idėja įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, jungiant senjorų rankdarbius ir šiuolaikinę meninę kūrybą, kilo bibliotekoje pavarčius Lietuvos pašto ženklų katalogą. Dėmesį patraukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtas pašto ženklas, kuriame buvo pavaizduoti Nepriklausomybės Akto signatarai. Taip gimė mintis sukurti pašto ženklą, skirtą 100-mečio šventei. Bibliotekoje vykusių užsiėmimų metu buvo nupintos ir nuvytos tradicinės lietuviškos juostos, darbui panaudojant kaladėles, taip pat mokytasi austi skaras. Nors darbas nebuvo lengvas, tačiau užsiėmimų metu moterims nestigo entuziazmo, darbštumo ir geros nuotaikos. Pasirodo, visos rankdarbių būrelį lankančios senjoros turi subtilų lietuvių liaudies kūryboje naudojamų spalvų pojūtį, moka jas derinti tarpusavyje. Nuotaikingas kūrybinis procesas buvo įamžintas nuotraukose.

Senjorai leidžiasi į pažintines išvykas

Šiais metais Senjorų rankdarbių būrelio moterys, projekto veiklose dalyvaujantys bibliotekininkai ir bibliotekos bičiuliai vyko į kelionę, skirtą Žemaitijos tautinio, istorinio ir kultūros paveldo pažinimui. Pirmiausia apsilankyta Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejuje. Dėmesį patraukė reta senovinių porceliano indų kolekcija, kurią muziejui padovanojo Biržuvėnų dvaro savininkė. Įdomi muziejuje saugoma kryždirbystės tradicijomis garsėjančio Žemaitijos regiono koplytstulpių maketų ir fotografijų kolekcija. Visus sudomino pasakojimas apie seniausio muziejaus eksponato atsiradimą: daugiau nei 400 metų senumo sidabrinę monetą iškapstė muziejaus darbuotojo šuniukas. Varnių katedroje, dabartinėje Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje grožėtasi įspūdingais XIX a. vargonais, apžiūrėti Žemaičių vyskupų portretai, senoviniai kanauninkų suolai ir Šv. Emilijos relikvijos. Pakeliui į Kražius kelionės dalyviai pravažiavo Šatrijos Raganos kūriniuose aprašytą seną medinį Užvenčio dvarą, stabtelėjo prie senovinio vandens malūno, kuriame į vieną dermę susipynė garbinga istorija ir komfortiška šių dienų aplinka. Atvykus į Kražius, 2018 m. Mažąją Lietuvos kultūros sostinę, aplankyta Kražių kolegija, kurios restauruotame pastate įsikūręs daugiafunkcinis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Ekskursijos metu daug sužinota apie Kražių kolegiją, ne tik kaip apie to meto garsią švietimo įstaigą, bet ir kaip apie jėzuitų mokslinės ir kultūrinės veiklos centrą. Po ekskursijos keliautojai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Žemaitiška vakaruški“, kur buvo supažindinti su Žemaitijos etnografinio regiono papročiais, dainomis, muzika ir kalba. Edukacijos metu buvo šokama, dainuojama, mokomasi groti liaudies instrumentais ir vaišinamasi žemaitišku kastiniu su bulvėmis, užsigeriant žemaitiška gira. Kražiuose aplankyta bažnyčia, kurioje yra vieni didžiausių Žemaitijoje vargonai, įspūdingi paveikslai, vaizduojantys Kristaus kančios kelią. Kelionės pabaigoje dar stabtelta prie dviejų piliakalnių – legendomis ir paslaptimis apipinto Medžiokalnio ir Vytauto kalno.

Bibliotekoje susitikta ir su žymiais žmonėmis

Į Bibliografijos-informacijos skyrių pakviesta apsilankyti žurnalistė, TV laidų vedėja ir projektų dalyvė, prodiuserė Edita Mildažytė. Aktyvi, pilna idėjų ir kūrybinga asmenybė pritraukė tikrai didelį būrį žiūrovų. Kaip žinoma, E. Mildažytė pasižymi ne tik kaip aktyvi projektų dalyvė ir TV laidų vedėja, bet ir kaip dokumentinių filmų kūrėja. Ji yra sukūrusi 15 dokumentinių filmų: „Solo virš Atlanto“ apie lakūną lietuvį Feliksą Vaitkų, „Fanios Vilnius” ir kt. Žurnalistė yra sulaukusi nemažai įvertinimų ir pelniusi ne vieną premiją. Bendraudama su susirinkusiaisiais, E. Mildažytė skatino nenuvertinti savo tėvynės, pastebėti teigiamus pokyčius. Ji pasidžiaugė, kad važinėjant po miestelius matėsi išpuoselėta jų aplinka, kaip juose gražiai tvarkomasi.

Prisidedama prie socialinių akcijų

Šiaulių miesto senjorai – neabejingi pagalbai mažiausiems gyventojams, todėl Senjorų rankdarbių būrelio narės prisidėjo prie akcijos „Sveikas, mažyli – Lietuvai 100“, inicijuotos Suomijos moterų, remiamos Suomijos ambasados. Akcijos metu buvo mezgamos Lietuvos valstybės vėliavos spalvų kojinaitės naujagimiams. Kartu su Lietuvoje akciją organizuojančios asociacijos „Padedu augti“ atstovėmis Nida Vil, Inga Laukytė-Budrienė, Eglė Bogvilaitė Aronen buvo aplankyta Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinika, kur suomių moterų ir bibliotekos senjorų būrelio narių megztos kojinaitės buvo perduotos šios klinikos naujagimiams. Senjorų rankdarbių būrelio narės numezgė 25 kojinaičių poras. Tai jau ne pirmoji akcija, į kurią įsijungė aktyvios, kūrybingos ir darbščios senjoros.