Patarimai, kaip apsaugoti savo namus nuo vagysčių atostogų metu
Kiekvieną vasarą lietuviams išsiruošus poilsiauti, ilgapirščiai naudojasi tuo, kad žmonių namai lieka be priežiūros ir taikosi į juos įsilaužti. Kaip tvirtina draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas, būtent vasarą vagysčių iš gyvenamosios paskirties pastatų fiksuojama beveik trečdaliu daugiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Tuo metu policija pastebi, kad gyventojai ne visada tinkamai pasirūpina savo namų saugumu, o retkarčiais netgi patys privilioja vagis ir dėl to gerokai nukenčia.
Pasigyrė „Facebook“ – prišaukė vagis
Metų pradžioje Lietuvoje nuskambėjo istorija apie tai, kaip vagys apšvarino atostogaujančių klaipėdiečių butą. Tokių pasekmių jie galėjo išvengti, jei šeimos atžala apie tuščius namus nebūtų paskelbęs socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip tuomet išsiaiškino policijos pareigūnai, jaunuolis internete pranešė tikslią datą ir netgi laiką, kada visa šeima žada išvykti iš namų. Tuo pasinaudoję vagys surengė nelegalų vizitą į jų namus ir pasisavino dalį vertingų daiktų.
Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, toks atvejis – ne vienintelis mūsų šalyje. Dėl panašių aplinkybių, kai apie savo išvykimą viešai pranešama internete, yra nukentėję daugiau gyventojų. Anot R. Matonio, tokie veiksmai ypač neatsakingi ir gali turėti skaudžių pasekmių.
„Negalima dalintis svarbia asmenine informacija, žiniomis apie savo šeimą ar draugus, ypač namų adresais, telefonais ir kt. Taip pat labai nepatariama viešinti informacijos, kada planuojama išvykti iš namų, kiek laiko ketinama atostogauti ir netgi kelti į socialinius tinklus kitose šalyse tuo metu daromų nuotraukų, parodančių, kad žmogaus ar šeimos šiuo metu nėra namuose. Neatsargu netgi būnant savo šalyje ar mieste siųsti socialinių tinklų draugams, ypač nepažįstamiems, pranešimus, kad esate vienoje ar kitoje vietoje“, – sako R. Matonis.
G. Matiukas pataria nuotraukas iš kelionių į socialinius tinklus kelti jau grįžus iš kelionės, o ne jos metu. „Tokiu būdu nesuteiksite galimybių vagišiams sekti jūsų buvimo vietos realiu laiku ir tuo pasinaudojus ramiai švarinti jūsų būstą“, – teigia draudimo ekspertas.
Labiausiai taikosi į nedidelius, bet vertingus daiktus
Policijos duomenimis, vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, skaičius kiekvienais metais mažėja. Praėjusiais metais jų skaičius viršijo 2 tūkst., o šiais metais per pirmus penkis mėnesius policija fiksavo 843 atvejus, kai vagys pasikėsino į gyventojų namus – 11 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
G. Matiukas tvirtina, kad ilgapirščiai dažniausiai kėsinasi į butus, rečiau – į nuosavus namus ar kotedžus. Priklausomai nuo patalpų, į kurias vagys patenka, padaryta žala gali siekti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
„Vagys dažniausiai iš anksto pasirenka savo auką. Tuomet jie ruošiasi savo nešvariam darbui ir kurį laiką stebi nusižiūrėto turto savininką, seka jo darbotvarkę ir netgi socialinius tinklus. Tinkamai progai pasitaikius – imasi konkrečių veiksmų. Kartais vagims pakanka vos kelių minučių, kad jie patektų į patalpą ir iš jos dingtų nepastebėti kartu su vertingu grobiu“, – pasakoja G. Matiukas.
Draudimo ekspertas priduria, kad vagys dažnai taikosi į lengvai gabenamus nedidelius daiktus, kurių vertė yra didelė – grynieji pinigai, papuošalai, kompiuteriai, telefonai, laikrodžiai ir pan.
Pilna pašto dėžutė – signalas ilgapirščiams
Be to, kad apie savo išvykimą praneštų internete, pasak draudimo eksperto, žmonės daro ir daugiau klaidų. Palikdami savo namus jie neretai pamiršta uždaryti langus ir užrakinti visas namų durų spynas. Jei namai paliekami ilgesniam laikui be priežiūros, G. Matiukas siūlo apie tai informuoti savo artimuosius ar kaimynus, kuriais pasitiki, kad jie galėtų kartais patikrinti, ar namai vis dar saugūs.
„Beje, net ir toks įprastas dalykas kaip pilna pašto dėžutė išduoda apie tuščius namus, tad ją kaimynai arba artimieji turėtų ištuštinti. Pačiuose namuose, be abejo, vertingų daiktų nereikėtų palikti ant palangių ir kitose akivaizdžiai matomose vietose. Taip pat namie nelaikykite didelio kiekio grynųjų pinigų. Vagys dažniausiai žino įvairias slaptavietes, kur gali būti laikomi pinigai ar papuošalai, todėl pirmiausia ieško būtent jų. Net ir seife vertybės nebus saugios, nes jei tik bus galimybė – ilgapirščiai išsineš visą seifą“, – perspėja G. Matiukas.
Norint išsaugoti savo turtą atostogų metu, draudimo ekspertas rekomenduoja namuose įsirengti apsaugos sistemas, vaizdo stebėjimo kameras, vertingus daiktus specialiai pažymėti, o visą turtą apdrausti. Tokiais atvejais, net jei vagims pavyks apvogti namus, bus galimybė susekti nusikaltėlius, susigrąžinti prarastus daiktus, o draudikai kompensuos vagių padarytą žalą.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. 2017 m. įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
