Geopolitikos diagnostika: Pasaulio Futbolo taurė, Kazachstanas, Turkija

Pasaulio Futbolo taurė:
Faktas:
Futbolo Taurės turnyras yra daugiausia dėmesio sutraukiantis renginys.
Diagnozė:
Futbolo Taurė – ne tik sportas. Tai tikra politinio nekorektiškumo fiesta. Joje atsispindi ir politinės simpatijos ir nacionalizmas, ir rasizmas. Tai renginys, kuriame galima nekęsti kaimynų, garsiai deklaruoti savos nacijos bei rasės pranašumą, „atsirevanšuoti“ už pralaimėtus karus, galiausiai ir pajusti tautinį pažeminimą. Niekam nepasiskųsi, nes jokios tarptautinės žmogaus teisių deklaracijos žalioje vejoje negalioja – taisyklės paprastos ir visi jų laikosi. Gero reginio ir malonių emocijų!
Kazachstanas
Faktas:
Šalies Senato pirmininkas pareiškė, kad prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ketina nebekelti savo kandidatūros 2020 metų šalies prezidento rinkimuose.
Diagnozė:
Prezidentas, savo valia išeinantis „į pensiją“ būtų labai netipingas reiškinys regione. Valdovai arba baigia savo „žemės kelionę“ arba yra nuverčiami. Tad apžvalgininkai dar ne iki galo tiki, kad įvyks tai, kas pasakyta. Jai taip, tai Nazarbajevas tikriausiai pats paskirs savo įpėdinį, apie kurį yra daug spėlionių, bet nieko tikro. O tai primena veikiau karą valdžios viršūnėse, nei taikų valdžios perėmimą. Kazachstanas, kurio ekonomika paremta žaliavų eksportu, išgyvena nelengvą laikotarpį, bandymai mažinti tradicinius nesutarimus su Uzbekistanu ir kitais kaimynais kol kas ne daugiau kaip deklaracijos, svajonės tapti Eurazijos lydere, lieka svajonėmis. Šaliai tikrai reikia kažko naujo.
Turkija
Faktas:
Prezidentas Recep Tayyip Erdoganas perrinktas jau pirmame rinkimų ture, tačiau jo vadovaujama AK partija tik su sąjungininkų pagalba išsaugojo absoliučią daugumą parlamente
Diagnozė:
Erdogano pergale rinkimuose mažai kas abejojo, tad stiprios rankos valdžia lieka Turkijos politikos dominantė. Naujasis „tautos tėvas“ valdo ilgau nei legendinis Mustafa Kemalis Atatiurkas. Šios „geros žinios“ Erdoganui nereiškia politinių rūpesčių pabaigos. Ekonominė situacija nėra palanki augimui, opozicija po rinkimų atrodo labiau konsoliduota, prokurdiška partija peržengusi 10 procentų rinkiminį barjerą bus prezidentui nepalankus kritikos židinys. Tenka kovoti su kairiaisiais, islamistais, kurdais, reikia būti JAV sąjungininke, kuri, deja, remia kurdų valstybingumą, reikia sutarti su Rusija, kuri gali įsisiautėti Sirijoje, reikia ginti ir savo valstybės vientisumą.
Kaip svarstytume, piliečiai mano, kad dabartinėje situacijoje ekonomiką geriau valdo autoritarizmas, nei ne kartą susikompromitavusi Turkijos demokratija. Jei jau liberali demokratija nepadeda, gal „tvirtos rankos demokratija“ yra tokia jau didelė nuodėmė?
Užs. Nr. EV-56