19 liepos, 2018
Rasa Sakalauskienė

Sovietmečio laikų prabanga Brėžniavo viloje

Ant Baltijos jūros kranto stūksantis penkių žvaigždučių viešbutis „Auska“ matė ir šilto, ir šalto. Vadinamojoje „Brežnevo viloje“ poilsiu mėgavosi ir visi buvę išrinkti Lietuvos prezidentai, išskyrus Dalią Grybauskaitę.

Sovietmečio laikų prabanga

Didžiulę 23 hektarų teritoriją Palangos pakraštyje užimantis viešbutis „Auska“ vis dar saugo savo paslaptis.

„Apie viešbutį prikurta daug legendų, tačiau visos jos turi tam tikrą dalį tiesos“, – sakė „Auskos“ viešbučio vedėja Ona Birienė.

Ji čia dirba jau beveik 20 metų, tačiau, kalbėdamasi su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistu apie „Auskos“ klientus ir įvykius, nutikusius per visus tris dešimtmečius, atsargiai rinko žodžius.

1979 metais atidarytas viešbutis „Auska“ iš karto žmonių buvo pavadintas „Brežnevo vila“, nes jis ir buvo statytas aukščiausių sovietmečio valdžios atstovų poilsiui. Čia iki šiol dvelkia sovietmečio laikų prabanga. Net praėjimai tarp patalpų – 2,8 metro aukščio.

Visa tai primena sovietmečio gigantomanijos metus, kai komunistų partijos vadų poilsiavietėms buvo negailima nei lėšų, nei apdailos medžiagų.

Ant sienų kabo garsių Lietuvos dailininkų paveikslai, jų čia yra apie šimtą.

Specialias anketas filtravo KGB

Nors komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas nė karto taip ir neapsilankė „Auskoje“ (jis mirė 1982-ųjų lapkritį), vis dėlto šiam viešbučiui prigijo neoficialus „Brežnevo vilos“ pavadinimas.

Buvęs „Baltijos“ viešbučių komplekso (jam priskiriama ir prabangioji „Auska“) direktorius Jonas Juchnevičius, kompleksui vadovavęs bemaž du dešimtmečius, pasakojo, kad sovietmečiu ramų partinių veikėjų poilsį sergėjo iš KGB darbuotojų surinktas personalas.

„Net augalus prižiūrintys sodininkai buvo KGB darbuotojai, o ką jau kalbėti apie likusį personalą“, – neslėpė J.Juchnevičius.

Viešbučio vedėja numoja ranka į įvairias legendas.

„Žinote, sunku pasakyti, kur tiesa, o kur pramanai, bet štai vienos darbuotojos vyras, šaldytuvų meistras, sovietmečiu siūlėsi į „Auską“, nes reikėjo tokio meistro, bet jo anketa buvo atmesta“, – pasakojo O.Birienė.

Tuo laiku visi darbuotojai privalėjo pildyti specialias anketas, atsakyti į daugybę klausimų, lyg ruoštųsi išvykti iš Sovietų sąjungos į užsienį.
Kaip praeities reliktas viešbučio teritorijoje palikti sargybos bokšteliai.

Baseinas su vaizdu į jūrą ir kopas

Kuo „Auska“ viliojo buvusius TSKP lyderius, o vėliau ir jos spindesiui neatsispyrusius Lietuvos bei užsienio valstybių vadovus?

Čia tik 10 miegamųjų vietų, bet užtat kokių! Apartamentai tiesiog alsuoja sovietmečio prabanga: masyvios aksominės užuolaidos, ąžuolinės durys, marmuras iš Azijos. Keraminės plytelės vonios kambariams vežtos iš Maskvos.

Netoli pirties esančioje svetainėje įrengtas didžiulis židinys (jų yra trys), o priešpirtyje –nemenkas baseinas su nefiltruotu jūros vandeniu. Vamzdis į jūrą buvo nutiestas 1,5 kilometro, nes tik iš tokio tolio atitekėjęs jūros vanduo buvo laikytas pakankamai švariu partijos veikėjams. Tačiau svarbiausias „Auskos“ pasididžiavimas – didysis baseinas, primenantis Lietuvos teritorijos kontūrus.

Šviestuvai virš baseino ypač patiko sovietinės Lietuvos pirmajai damai S.Griškevičienei. Nuo baseino takelis veda prie šalia banguojančios jūros.

„Auską“ suprojektavo lietuvių architektas Juozas Šipalis.

Lemtingų įvykių liudininkė

„Auskos“ istoriją kūrė ne tik svečiai, bet ir įvykiai. Viešbutis ne savo noru įsitraukė į Sovietų sąjungos TSKP generalinio sekretoriaus rinkimus 1985-aisiais, kuriuos tada laimėjo Michailas Gorbačiovas.

Mirus tuometiniam komunistų partijos lyderiui Konstantinui Černenkai, M.Gorbačiovas po kelių valandų Maskvoje sukvietė Politinio biuro posėdį, kuriame ir buvo išrinktas generaliniu sekretoriumi.
Jo pagrindinis konkurentas Grigorijus Romanovas, tuo metu ilsėjęsis Palangoje, „Auskoje“, tapo savotišku kaliniu, nes skrydis iš kurorto į Maskvą jam buvo organizuotas tik kitos dienos rytą, tai yra tada, kai M.Gorbačiovas jau oficialiai ėjo TSKP generalinio sekretoriaus pareigas.

Sunku pasakyti, kaip būtų pasibaigęs šaltasis karas tarp Rytų ir Vakarų, jei didžiajam kaimynui būtų vadovavęs kietos rankos šalininkas G.Romanovas, o ne „perestrojkos“ architektas M.Gorbačiovas.

Laiką nustatydavo pagal Prezidentą

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Auska“ išsaugojo reprezentacinės vyriausybinės poilsiavietės vardą.

Pušų ir jūros ošimu čia mėgavosi visi iki šiol buvę išrinkti Lietuvos vadovai – Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas.

„Patys šilčiausi mūsų prisiminimai – apie amžiną atilsį A.M.Brazauską, – sakė viešbučio vedėja Ona Birienė. – Visas personalas laikrodžius galėdavo nusistatyti pagal Prezidentą, nes jis ir jo šeimos nariai niekada nevėluodavo.“

Lygiai 9 val. jis su šeima susirinkdavo pusryčiauti, 14 val. – pietauti, o 18 val. valgydavo vakarienę.
Pasak O.Birienės, laikydamasis tokio punktualumo, Prezidentas parodydavo pagarbą viešbučio darbuotojams. Skirtingai nuo arogantiškų verslininkų, A.M.Brazauskas nė karto nėra įžeidęs darbuotojų ar kėlęs nepagrįstų reikalavimų.

„Žinote, kai kurie mūsų verslininkai baseine daužydavo indus, maudydavo šunis ir nenorėdavo susimokėti už paslaugas, bet jų pavardžių, suprantama, neminėsiu“, – kalbėjo O.Birienė.
Iš šilto pajūrio į ledinį Sibirą

Tarp „Auskos“ svečių yra ir dabartinės epochos istorijos veikėjų.

„Štai buvęs Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas tuometinio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus paprašė pasirūpinti jo poilsiu Lietuvos pajūryje, – prisiminė buvęs „Baltijos“ vadovas J.Juchnevičius. – Užuot pasirinkęs Nidą, S.Ivanovas apsistojo „Auskoje“, nes joje sudarytos idealios privatumo ir saugumo sąlygos.“

Vietoj trijų dienų poilsio S.Ivanovas čia praleido keturias paras.
Šiuo metu S.Ivanovas yra Rusijos Federacijos premjero Vladimiro Putino dešinioji ranka. Jis užima vicepremjero postą.
Pats V.Putinas nė karto nepoilsiavo „Auskoje“, bet užtat čia keliolika parų praleido vienas pagrindinių jo kritikų – buvęs naftos koncerno „Jukos“ prezidentas Michailas Chodorkovskis. Iki 2003 m. buvęs turtingiausiu Rusijos verslininku, M.Chodorkovskis už V.Putino kritiką 2005-aisiais buvo nuteistas 8 metus kalėti Sibiro kalėjime.

Saugo valdovų ydas ir įpročius

O.Birienė „Valstiečių laikraščiui“ neatskleidė, kokiais įnoriais personalą stebino šio pasaulio galingieji, nors „Auskoje“ ilsėjosi ir Danijos princas sosto įpėdinis Frederikas, ir buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos lyderis Erikas Honekeris, ir net vienas Kinijos vadovų.

J.Juchnevičius prisiminė tik neeilinį įvykį, susijusį su dabartiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Jis per antrąsias savo atostogas „Auskoje“ pageidavo neoficialiai susitikti su V.Adamkumi.

„Tai buvo nemažas iššūkis visam kolektyvui, nes Kazachstano prezidentas pageidavo ir specialaus valgiaraščio, jame neturėjo būti patiekalų iš kiaulienos“, – pasakojo J.Juchnevičius.
Jam taip pat įsiminė ir Mongolijos prezidentas, kuris „Baltijos“ direktoriui dovanų atvežė iš kašmyro vilnos numegztą megztinį.

„Mongolai paprastai yra nedidelio ūgio, o aš gana stambus vyras, todėl man buvo keista, kaip jie sugebėjo sužinoti mano dydį, nes megztinis tiko idealiai“, – šypsodamasis kalbėjo J.Juchnevičius.

Surengė istorinį susitikimą

Prezidentinių apartamentų darbo kabinete įrengtas tiesioginis ryšys su Vyriausybe, bet čia prezidentai dažniau ilsėjosi nei dirbo.

Pasak O.Birienės, „Auskoje“ valstybių vadovai rengdavo tarptautinius biliardo turnyrus.
„Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis, Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ir mūsų šalies vadovai mėgo šį žaidimą, bet, suprantama, žaidė ne dėl įtakos zonų ar valstybių teritorijų, o tiesiog dėl pramogos“, – šypsojosi O.Birienė.Vienas įsimintiniausių renginių, anot O.Birienės, buvo 1994 m. pirmą kartą istorijoje įvykęs Baltijos šalių prezidentų – A.M.Brazausko, Lenarto Merio ir Gunčio Ulmanio – susitikimas.

Iki 2009 metų valstybiniai poilsio namai priklausė Vyriausybės kanceliarijai, todėl juose nemokamai galėjo ilsėtis šalies Prezidentas, Vyriausybės vadovas ir Seimo pirmininkas.

[ngg_images source=“galleries“ container_ids=“411″ display_type=“photocrati-nextgen_basic_thumbnails“ override_thumbnail_settings=“1″ thumbnail_width=“155″ thumbnail_height=“130″ thumbnail_crop=“1″ images_per_page=“50″ number_of_columns=“0″ ajax_pagination=“1″ show_all_in_lightbox=“0″ use_imagebrowser_effect=“0″ show_slideshow_link=“0″ slideshow_link_text=“[Show slideshow]“ template=“/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php“ order_by=“sortorder“ order_direction=“ASC“ returns=“included“ maximum_entity_count=“500″]


20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

18 gruodžio, 2024

XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau pavietus), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

14 gruodžio, 2024

Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias Vietos […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

Aistė ir Augustinas prie atminimo lentos Pauliui Normantui Vengrijoje
28 lapkričio, 2024

Jau septynerius metus Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė su savo projektu „Gabalėliai Lietuvos“ keliauja po pasaulį dokumentuodami lietuvišką paveldą. Po […]

27 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
25 lapkričio, 2024

Šią dieną prieš 260 metų, 1764 m. lapkričio 25 d., Varšuvos Šv. Jono katedroje buvo karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) […]

22 lapkričio, 2024

2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus. Apie Kaišiadoris šįkart pasakoja […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]