Pasaulinė meteorologijos diena paminėta prie naujojo radaro
Minint Pasaulinę meteorologijos dieną, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT) pristatė naująjį jau kelis mėnesius sėkmingai veikiantį šiuolaikinį meteorologinį radarą Trakų Vokėje šalia Vilniaus. Jis įrengtas įspūdingane statinyje – 29 m aukščio plieniniame 4,6 m skersmens bokšte, kurio viršuje, 35 m aukštyje, sumontuota 4,5 m skersmens antena su apsauginiu kupolu, imtuvas-siųstuvas, signalų procesorius, programinė įranga.
Šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių nuotoliniai atmosferos stebėjimai ir matavimai atliekami naudojant dirbtinius žemės palydovus ir meteorologinius radarus. Šiuolaikinis meteorologinis radaras elektromagnetinių bangų pagalba leidžia gauti ir apdoroti informaciją apie meteorologinius reiškinius – kritulius, viesulus, škvalus, krušą, perkūnijas, smarkias liūtis.
Radiometeorologiniai stebėjimai Lietuvoje buvo vykdomi nuo 1974 metų Vilniaus oro uoste naudojant MRL-2 tipo radarą. Jam pasenus ir techniniu, ir moraliniu požiūriu, ši meteorologinės radiolokacijos stotis buvo uždaryta 2000 metais. Tuo laiku įsigyti naujos kartos radarus, kaip sakė LHMT vadovė Vida Augulienė, buvo pernelyg brangu. Todėl daugiau nei dešimtmetį – nuo 2000 m. iki 2011 m. – Europos radiometeorologinių stebėjimų žemėlapiuose virš Lietuvos buvo balta dėmė. Pirmąjį naujos kartos meteorologinį radarą mūsų šalis įsigijo ir pastatė 2011 m. Laukuvoje. Šiandien pristatytas Trakų Vokėje radaras yra antrasis.
Abiejų radarų informacija apie kritulius yra nuolat skelbiama LHMT tinklalapyje.
Lietuvoje šiuo metu veikia 18 meteorologijos stočių, kuriose stebėjimus atlieka kvalifikuoti meteorologai, 9 automatinės meteorologijos stotys, 2 aviacijos meteorologijos stotys, 35 vandens matavimo stotys ir 43 agrometeorologijos stotys. Kasdien LHMT duomenimis naudojasi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, miškininkai, draudimo ir statybų bendrovės, energijos tiekimo, kelių priežiūros, aviacijos, laivininkystės ir kitos įmonės. Hidrometeorologinių elementų ir reiškinių stebėsena, laiku sudarytos prognozės ir perspėjimai gali padėti išvengti nepageidaujamų veiklos sutrikimų, nuostolių, išgelbėti žmonių gyvybę.
