Sigitas Mičiulis: aukštesnei mokymo ir mokymosi kokybei svarbi motyvacija
Prasidedantys naujieji mokslo metai Tauragės rajono švietimo įstaigoms atnešė nemažai naujovių: pradinukams dovanoti mokymo priemonių rinkiniai, apdovanoti praėjusiais metais pažangą padarę mokiniai ir klasės, savivaldybė skyrė lėšų dvigubam pedagogų, dirbusių Rugsėjo 1-ąją, atlyginimui. „Švietimas turi tapti prioritetine sritimi, nes koks bus švietimas, tokie ateityje bus viešojo administravimo darbuotojai, mokytojai, gydytojai, verslininkai. Todėl visi turime siekti, kad švietimui būtų sudarytos visos sąlygos“, – pabrėžia Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis.
Gerbiamas mere, kokias viltis teikia susirinkusių moksleivių skaičius?
Džiugu, kad stabilizavosi mokinių mažėjimas. Šiais mokslo metais rajono ugdymo įstaigas lanko 4348 mokinukai. Į kai kurias rajono mokyklas mokinių ateina daugiau negu praėjusiais metais. Kad ir Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija. Joje mokslo metus pradėjo 34 vaikais daugiau. Ir dauguma jų – pirmokai ar pradinių klasių mokinukai. Keli jų yra sugrįžę iš užsienio.
Kuriantis naujoms darbo vietoms, Tauragė darosi vis patrauklesnė jaunoms šeimoms. Jos grįžta ne tik iš užsienio, bet ir iš kitų Lietuvos vietų. Tai rodo ir augantis vietų poreikis vaikų darželiuose. Per trejus metus darželiuose, įsteigėme šešias naujas vaikų grupes. Šiemet įsteigsime 9, bet apie 140 vaikučių neturime kur patalpinti. Ieškome galimybių eilei sumažinti, kad mamos turėtų kur palikti vaikutį ir galėtų eiti į darbą. Šiuo metu Tauragėje ir versle, ir viešajame sektoriuje trūksta darbuotojų.
Rugsėjo 1-ąją Tauragės rajono savivaldybė pateikėte nemažai staigmenų tiek mokiniams, tiek jų tėvams ir pedagogams.
Išties, turėjome labai gražią Rugsėjo 1-osios šventę. Kadangi buvo šeštadienis, šventę galėjome surengti visiems tauragiškiams. Žinoma, pirmiausia mokytojams, nes jie yra nusipelnę pagarbos ir dėmesio, o kartu ir moksleiviams, jų tėveliams, miesto visuomenei. Tądien savivaldybė pasirūpino nemokamais koncertais, atrakcionais ir kitomis pramogomis.
Tądien įteikėme ir pažangos skatinimo premijas, kurių bendra suma 25,5 tūkst. eurų. Tai savivaldybės ir Rotary klubo lėšos. Buvo apdovanoti didžiausią pažangą padarę moksleiviai, kurie praėjusius mokslo metus užbaigė dešimtukais. Premijos buvo įteiktos 10 mokinių, padariusiems didžiausią pažangą, ir penkioms klasėms, kurių bendras rezultatas rodė pažangą. Kadangi informacija apie pažangos premijas buvo paskelbta praėjusių mokslo metų pradžioje, efektas labai didelis. Klasėse sumažėjo patyčių, atsirado noras mokytis. Projektą ketiname tęsti ir šiais mokslo metais.
Visiems pradinukams buvo įteiktas mokymo priemonių rinkinys. Sulaukėme daug tėvelių padėkų, nes prieš mokslo metus jiems ir taip daug išlaidų. Be to, važinėdami po parduotuves, ieškodami šių priemonių, į atmosferą jie būtų išmetę nemažą kiekį CO2. Taigi padėjome ne tik pradinukų tėveliams, bet ir sumažinome taršą mieste Šią programą planuojame tęsti ir ateinančiais metais.
Taip pat ketiname skatinti ir geriausius mokytojus. Kitų metų savivaldybės biudžete planuojame numatyti lėšų mokytojams motyvuoti.
Mokykloms, nusprendusiems mokslo metus pradėti Rugsėjo 1 dieną, savivaldybė iš biudžeto skyrė apie 35 tūkst. eurų dvigubam pedagogų darbo apmokėjimui.
Dėkojame Lietuvos televizijai, Delfi ir 15 min. portalams sugalvojusiems ir įvykdžiusiems prasmingą projektą „Idėja Lietuvai“. Džiugu, kad geriausia idėja tapo siekis iki 2025 m. mokytoją profesiją padaryti prestižinę. Mes siekiame, kad Tauragėje mokytoja profesija prestižine taptų žymiai anksčiau ir tam telkiame visą rajono bendruomenę – švietimo įstaigas, tėvelius, visą visuomenę.
Pastaruoju metu daugelis savivaldybių pradeda skųstis, kad trūksta mokytojų. Kokia situacija Tauragės rajone?
Kai kurių specialybių mokytojų jau trūksta, o po penkerių metų dar labiau trūks, nes mokinukų bus žymiai daugiau negu dabar. Gerėjant Lietuvoje gyvenimo sąlygoms, šeimos ryžtasi auginti daugiau vaikučių. Tauragės rajonas labai palankus jaunoms šeimoms. Kiek laiko sugaišta tėveliai vežiodami vaikučius į užklasinio ugdymo užsiėmimus. Auginant daugiau vaikučių, praktiškai vienas tėvų turi nedirbti. Iš Danijos sugrįžęs ir patarėju dirbantis Dovydas Kaminskas yra paskaičiavęs, kad Vilniaus gyventojas vien nuvažiuodamas į darbą ir grįždamas namo, sugaišta 21 darbo dieną Tauragėje viskas čia pat. Mes kuriame gyventojams patogią infrastruktūrą. Stengiamės, kad visi norintieji galėtų naudotis vaikų darželio paslaugomis, kad vaikus mokytų sugebantys juos motyvuoti pedagogai, kad būtų modernios mokyklos, o laisvalaikiui – įvairių pramogų.
Kad grįžtų emigravusieji, turi būti darbo vietų, darželis, mokykla, pramogos ir vaikų užimtumas. Ta kryptimi ir dirbame. Yra labai daug renginių, koncertų. Rengiame daug nemokamų renginių, statome baseiną, įrengėme patalpas nevyriausybinių organizacijų veiklai. Žmonės tai matydami, keliasi ir iš aplinkinių rajonų.
Išties, Tauragė pastaruoju metu stebina renginių gausa, naujomis idėjomis. Dauguma jų orientuota į jauną žmogų. Kiek lėšų iš savavaldybės biudžeto skiriama švietimui?
2017 m. švietimui buvo skirta 12 656 911 eurų, iš tos sumos iš Švietimo ir mokslo ministerijos mokinio krepšelio lėšų 7 845 100 eurų, iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto: aplinkos etatams 4 652 000 eurų ir 147 314 eurų mokyklų remontui. 2018 m. skirta 13 289 227 eurų (iš ministerijos 7 963 300 eurų, iš savivaldybės: aplinkos etatams 5 112 145 eurų ir 213 782 eurų. remontams.)
Kokią įtaką finansavimui turi etatinio apmokėjimo už darbą mokytojams įvedimas?
Nepaisant, kad šis pasikeitimas sulaukė labai kontraversiško vertinimo, kalbantis su mokyklų vadovais didelių nusiskundimų nėra. Manau, tos kalbos kilo dėl komunikavimo problemos. Nemanau, kad tai pareikalaus daugiau lėšų, nes šalies švietimui papildomai skirta 17 mln. eurų. Tauragės rajono savivaldybė nemažiname iš savavaldybės biudžeto aplinkos ir remonto lėšų.
Tačiau rajono mokyklos ieško ekonomiškesnių kelių. Kai kurie direktoriai, paskaičiavę, kad ekonomiškai naudingiau pirkti paslaugą, o ne laikyti darbuotojus, imasi naujų ūkininkavimo formų. Pavyzdžiui, Tauragės Žalgirių gimnazija atsisakė geltonųjų autobusiukų, nes pirkti pavėžėjimo paslaugą jiems pigiau negu išlaikyti transporto priemonę su vairuotojo atlyginimu, mokesčiais, remontais, technine apžiūra, kuru, sugaištu laiku pildant kelionės lapus, organizuojant pavėžėjimo paslaugą ir kt. Dauguma mokyklų atsisakė sargų ir samdo apsaugos firmą. Dvi gimnazijos perka šilumos tiekimo paslaugą ir moka ne procentais, o kartais mažiau negu laikydami savo katilinę ir joje dirbančius žmones. Jei rinkoje pigiau pirkti paslaugą, kam mokyklai užsiimti verslu? Mokyklų vadovo funkcija – mokymo proceso kokybės užtikrinimas, o ne įvairių sudėtingų verslų organizavimas ir daugybės įvairių inspekcijų reikalavimų vykdymas.
Vis daugiau nusiskundimų, kad Lietuvoje pradeda trūkti mokyklų vadovų, nes jie nepraeina testo. Kiek ta problema aktuali Tauragės rajonui.
Problema labai didelė, nes kandidatai į mokyklų vadovus neišlaiko sudėtingo testo. Šiuo metu neturime keturių mokymo įstaigų vadovų. Lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ vadovo negalime parinkti daugiau kai metus. Galbūt regionams, kuriems trūksta vadovų, vertėtų sušvelninti ministerijos reikalavimus?
Gerbiamas mere, žinau, kad esate nemažai dirbęs neformalaus švietimo srityje – krepšinio treneriu. Tarp Jūsų treniruojamųjų buvo ir dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Tad turėdama nemažą patirtį dirbant su jaunimu, paneikite ar patvirtinkite teiginį, kad jaunimas kasmet vis prastesnis.
Išties, buvo toks mano gyvenimo tarpsnis. Kai dirbau inžinieriumi statybinių medžiagų susivienijime, tuometinis direktorius Valdemaras Daujotas, žinodamas, kad lankiau krepšinio mokyklą, pasiūlė dirbančiųjų vaikučius pamokyti žaisti krepšinį. Tuomet susivienijime dirbo apie 1,5 tūkst. darbuotojų. Susivienijimas turėjo vieną geriausia sporto salę Žemaitijoje. Apie dešimt metų treniravau jaunimą. Džiaugiuosi ne tik, kad tarp jų buvo ir Remigijus, bet ir kiti tapo savo pasirinktos specialybės žinovais, o keli dabar patys dirba vaikų treneriais. O jaunimas visada yra jaunimas. Jis nėra prastesnis. Kiekvienas turi viena kitą neigiamą, bet daug teigiamų savybių, tik svarbu pastebėti jo talentą ir jį ugdyti. Jokių būdu nereikia ryškinti nei jaunimo, nei suaugusio žmogaus neigiamų savybių. Tai tik supriešina. Žinoma, dirbant su jaunimu, nereikia pamiršti, kad viskas keičiasi. Keičiasi transporto ir susisiekimo priemonės, keičiasi gyvenimo būdas, keičiasi tradicijos. Tuos pokyčius turime pastebėti ir į juos atsižvelgti. Reikia labiau pasitikėti jaunimu, nes jis imlesnis, drąsesnis naujovėms, dirba su 4 industrinės revoliucijos darbo įrankiais, moka užsienio kalbas ir mokėsi iš knygų be jokių „izmų“. Dabartiniam jaunimui noriu palinkėti puikių pergalių moksle, darbe, politikos, kultūros ir sporto srityje antrame atkurtos Lietuvos šimtmetyje. Lietuva bus tokia, kokie būsime mes patys, kokie bus mūsų vaikai ir anūkai. Aš tikiu gražia Lietuvos ateitimi.
Kalbino Genovaitė Paulikaitė
