Nemirtinga Sauliaus Šaltenio proza
Kai šlovingai medžiai pasipuošia auksu ir raudoniu, kai takus nukloja klevo lapai ir kaštonai, o saulė lepina paskutine šiluma, Zarasų viešoji biblioteka knygos mylėtojus sukviečia į tradicinį prozos rudenį. Spalio 10 dieną vykusiame literatūros renginyje dalyvavo prozininkas, dramaturgas, scenaristas Saulius Šaltenis.
Renginį pradėjo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistė Emilija Račkauskaitė, jausmingai skaičiusi ištrauką iš S. Šaltenio novelės „Amžinai žaliuojantis klevas“. Bibliotekos direktorė Danutė Karlienė priminė svarbiausius rašytojo gyvenimo faktus.
S. Šaltenis gimė 1945 m. Utenoje, mokytojų lituanistų šeimoje. Tėvai nuo mažens skatino sūnų rinktis rašytojo profesiją, tęsti giminės tradiciją. 1963-1964 m. būsimas rašytojas studijavo filologiją Vilniaus universitete, tačiau po pirmo kurso buvo paimtas į sovietinę armiją. Vėliau įsitraukė į kultūrinį-politinį gyvenimą – dirbo Lietuvos kino studijoje, redagavo kultūrinį savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, dienraštį „Lietuvos aidas“, aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje, buvo Seimo narys ir kultūros ministras.
Pasak kritikų S. Šaltenis yra jaunatviškos dvasios rašytojas, to meto lietuvių literatūros kontekste išsiskiriantis platesniu kultūriniu akiračiu, stipria tautine savimone, minties lankstumu ir vidine laisve. Rašytojo kūryboje puikiai dera lyrizmas ir ironija – poetinio ir kritinio mąstymo ypatybės. Itin būdingas sovietinės realybės vaizdavimas, stiprus ir gyvas gamtos ryšys. Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, „Žydų karalaitės dienoraštis“. Autoriaus knygas galima rasti Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje.
Šaltenio kultūrinė veikla glaudžiai siejasi su scenos menu. Įtaigiausioms savo apysakoms autorius parašė scenarijus filmams „Ties riba“, „Vyrų vasara“, „Herkus Mantas“. Bendradarbiaudamas su režisieriumi Arūnu Žebriūnu, sukūrė filmą „Riešutų duona“, kuris vertinamas kaip vienas geriausių ir žaismingiausių lietuvių filmų. Kelias filmo ištraukas drauge pasižiūrėjome renginio metu. S. Šaltenis yra taip pat talentingas dramaturgas, rašo pjeses ir miuziklus. Pernai pasirodė jo romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią pastatė režisierius Eimuntas Nekrošius.
Susitikimo metu rašytojas mielai pasidalino savo mintimis ir emocijomis apie gyvenimą, knygų ir scenarijų rašymą, ateities planus. Ne vienas klausytojas pastebėjo, kad svečias, skaičiuodamas septyniasdešimt trečiuosius metus, traukia žvilgsnį oria laikysena, plačia šypsena, stulbinančiu gyvenimo lengvumu ir laimės jausmu. Pats autorius pripažino, kad bėgantys metai jo neliūdina, o kaip tik leidžia blaiviai ir su meile į viską žvelgti: „Galiu gyventi taip, kaip noriu, jaučiu didelį malonumą bendraudamas su protingais, įdomiais ir šviesiais žmonėmis. Esu jaunas ir laisvas kaip paukštis“.
Svečias kalbėjo, kad žmogaus gyvenimas stovi ant trijų pamatų – meilės, laisvės ir kūrybos. „Kodėl sutuoktinai taip dažnai skiriasi, nesutaria? Nes jie nežaidžia!“, – teigia S. Šaltenis. Rašytojas prisipažino, kad niekada neteikęs tiek daug reikšmės kūrybai kaip kiti rašytojai. Jam žmogus buvo visada svarbesnis nei knyga, o pati kūryba „lyg meilės įkvėptas žaidimas“. Savo tekstus autorius diktuodavo žmonai Lolai, norėdamas pamatyti reakciją. Juk moterys jaučia širdimi!
Renginyje dalyvavę klausytojai negailėjo gražių žodžių ir padėkų autoriui, o rašytojas mielai dalijo autografus ir linkėjimus bibliotekos skaitytojams.