Vilniuje vykdomas pasaulyje unikalus eksperimentas: aiškėja pirmieji rezultatai
Kaip vilniečiai ir miesto svečiai vertina miesto viešąsias erdves, kaip kinta jų emocijos skirtingais metų laikais, lankantis skirtinguose renginiuose? Tokius klausimus sau kelia Vilniuje įgyvendinamo tarptautinio projekto ROCK dalyviai.
„ROCK projekto rėmuose sukurta unikali sistema analizuoja nuasmenintas žmonių emocijas ir rodo, kaip žmonės jaučiasi miesto viešose erdvėse ir kaip kinta jų nuotaika kuomet vyksta įvairios miesto šventės ar renginiai. VGTU sukurta inovatyvi technologija galėtų ateityje operatyviai ir objektyviai atsakyti, ar gyventojai ir miesto svečiai palankiai vertina esamas ir naujas viešąsias erdves, ar jiems patinka ten vykstantys renginiai“, – pasakoja Vilniaus savivaldybės ROCK projekto vadovė dr. Dalia Bardauskienė.
Pernai gegužę startavęs projektas apjungė VGTU mokslininkus ir sostinės Miesto plėtros departamento specialistus, kurie sukurtą unikalią neuroanalitikos sistemą Vilniaus viešosiose erdvėse testuoja beveik metus. Manoma, jog ateityje tokios sistemos taps kasdienybe, bus objektyviais patarėjais planuojant ir įveiklinant miesto viešąsias erdves ne tik Vilniuje, bet ir kituose Europos miestuose.
Tolesniuose ROCK projekto etapuose iš neuroanalitikos sistemos duomenų mokslininkai kurs integruotus emocinius, fiziologinius bei oro taršos sąlygų (temperatūra, vėjas, krituliai) žemėlapius ir pateiks rekomendacijas, padėsiančias miesto planuotojams sukurti patogesnę ir geriausiai gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią aplinką bei sociokultūrines paslaugas.
„Neuroanalitikos sistema atpažįsta 7 pagrindines žmonių emocijas (linksmas, nuliūdęs, piktas, nustebęs, pasibaisėjęs, pasišlykštėjęs, neutralus būvis), emocinę būklę (nuobodulys, susidomėjimas ir sumaištis) ir fiziologinius parametrus (veido temperatūrą, kvėpavimo dažnį, pulsą, amžių, lytį). Analizuojant šiuos nuasmenintus duomenis tiriama suminė laimės išraiška, vertinant atsižvelgiama į žmonių nuotaikas ir fiziologinę būklę veikiančią aplinką: cirkadinį ritmą, savaitės dienas, magnetinį žemės aktyvumą, oro temperatūrą, vėją, drėgmę ir pan.“ – aiškina VGTU ROCK programos vadovas Artūras Kaklauskas.
Mokslininko nuomone, ateityje minėta sistema galėtų praversti ne tik miesto planavimo specialistams, ja galėtų pasinaudoti kuriantys individualizuotas paslaugas verslo atstovai, pvz.: kaip įveiklinti tam tikras senamiesčio vietas, ar kokioms žmonių grupėms ir kokiu metu geriausia pasiūlyti vienas ar kitas paslaugas.
Tris metus truksiančio HORIZON 2020 programos ROCK projekto metu, visi miestai dalyviai siekia sukurti inovatyvias istorinių miestų centrų atsinaujinimo strategijas, tam naudojant pažangiausius ir maksimaliai aplinką tausojančius modelius. Šis išskirtinis Vilniaus miesto savivaldybės ir VGTU eksperimentas ką tik pristatytas ir Lisabonoje vykusiame „Europos miestai“ („EUROCITIES“) kultūros forume.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija
