Kai surandama santarvė tarp žmogaus ir gamtos…
Harmonija žmogaus sukurtame mini pasaulyje, kai surasta santarvė tarp žmogaus ir gamtos tampa uždaru ciklu, šiais technologijų laikais yra sunkiai įtikėtina.
Tačiau daugiau nei per 2 dešimtmečius darbo, pastangų, nuolatinio tobulinimosi ir aukšto tikslo siekimo Širvintų rajone, senojo Levaniškių II dvarvietėje įsikūrę Arūnas ir Kristina Martinėliai šiandien gali plačiai atverti duris ir pristatyti vieną iš nedaugelio mūsų šalyje ekologinį – biodinaminį šeimos ūkį.
Ūkis veiklą pradėjo 1996 metais. Turėdami 14 hektarų žemės, Kristina ir Arūnas Martinėliai įkūrė įprastą, chemizuotą augalininkystės ūkį. Tačiau, kaip patys teigia, greitai suprato, kad nori dirbti kitaip. Ūkio kelias nuolat besitobulinančių, teik naujovėmis, tiek pačiomis seniausiomis tradicijomis besidominčių šeimininkų buvo pasuktas ekologine kryptimi. O pradėjus domėtis, kaip galima natūraliai susieti augalininkystę su gyvulininkyste, 2005 m. jame apsigyveno ypatingos išvaizdos, išskirtinio charakterio ir fiziologinių savybių Hailendų veislės galvijai. Ekologiškai ūkininkaujant ne itin derlingose Širvintų rajono žemėse, svarbu surasti būdų, kaip jas „pamaitinti“. Kaip teigia A. Martinėlis, jo auginamų hailendų mėšlas tampa kokybiško ekologiško komposto pagrindu, kuriuo ir atstatomos ekologiškais grikiais, spelta žieminiais kviečiais, belukštėmis avižomis, žirniais, raudonaisiais dobilais apsėtos žemės.
Ūkių, kuriuose kartu vykdoma ir ekologinė augalininkystė, ir gyvulininkystė, ūkininkai matė ne vieną, lankydamiesi užsienio šalyse, kurių net po kelias aplanko kiekvienais metais.
Pasikrovę žinių ir patirties bagažu, 2017 metais Kristina ir Arūnas Martinėliai sulaukė puikaus įvertinimo – jų ūkis įvertintas DEMETER international sertifikatu ir tapo biodinaminiu. Biodinaminiame ūkyje vadovaujamasi gamtos pusiausvyros, darnos tarp žmogaus, gyvūnų ir augalų principais. Tai uždara natūrali ekosistema, minimaliai priklausoma nuo išorės veiksnių.
Kaip ir kodėl buvo pasirinkti hailendai? Palyginti su kitomis veislėmis, ši turi daug pranašumų. Galvijai ištisus metus būna ganyklose. Jų oda stora, kailis – labai tankus ir ilgas, todėl žiemoja lauke. Taip atkrenta papildomų pastatų, tvartų statybos poreikis. Be to, hailendai labai ištvermingi ir atsparūs, juos lengva prižiūrėti.
Hailendai kilę iš Škotijos, kur jų protėviai laisvai ganydavosi natūralioje nederlingoje gamtoje. Ir Martinėlių ūkyje hailendai rupšnoja tiek žolę, tiek krūmus ar lapus, apskabo ir medelius, jei tik iki jų prieina. Žiemą pagrindinis maistas – šienas. Todėl išskirtinio skonio ir maistinių savybių hailendų mėsa, kuria prekiauja ūkininkai, tinka net kūdikiams, alergiškiems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Ekologiška jautiena bei veršiena beveik neturi cholesterolio, mėsa labai tamsios spalvos, tačiau minkšta ir skani.
Šios veislės galvijams neduodama jokių hormonų nei maisto papildų, jie negydomi antibiotikais.
Žinoma, Kristina ir Arūnas Martinėliai turi patikimą, daugelį metų kartu dirbantį ir galvijų bandą prižiūrintį veterinarą. Nors ir nereikliems hailendams, būtini skiepai, profilaktinės apžiūros, kraujo tyrimai. Ūkis turi įgijęs „Sveikos bandos“ statusą, todėl turi laikytis visų reikalavimų. Veterinarinės paslaugos yra mokamos ir mūsų sąlygomis gana brangios. Todėl, ūkininkų teigimu, jie stengiasi dalyvauti įvairiuose projektuose, priima stažuotis veterinarijos praktikantus. Taip pat yra nuolatiniai parodų dalyviai (parodose dalyvaujančius galvojus visuomet apžiūri ir įvertina specialistai), priklauso Mėsinių gyvulių augintojų asociacijai. Visa ši veikla praplečia akiratį, skatina nuolat tobulėti, domėtis naujovėmis, perduoti savo patirtį kitiems.
Ir iš tiesų, Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkinė veikla, apimanti vis platesnę teritoriją, tampa ryškiu šviesos spinduliu tuštėjančiame kaime. Pradedant nuo to, kad ūkininkai neprižiūrimas, apleistas ir apaugusias pievas paverčia dailiai išdirbtais laukais, aktyviai vystoma ūkine veikla, vykdomomis edukacijomis vaikams, iš užmaršties prikeliamu Levaniškių dvaro kultūriniu gyvenimu. Patikėkite, vien ko vertas nepaprastas jausmas pamatyti išdidų galingą bulių, žvelgiantį pro negyvenamos sodybos duris ar meiliai veršiukus baksnojančias karves sename sode…
Na, o pasakojimą reiktų užbaigti tuo, kad gyvenimiškasis ciklas Kristinos ir Arūno vykdomoje veikloje gražiai atsispindi ir šeimoje – tėvų pėdomis šauniai seka jų sūnus – jaunasis ūkininkas Augustinas Martinėlis, auginantis elegantiškos Aubrakų veislės galvijus.
Pirmąjame elektroniniame VEThouse žurnalo numeryje apie gyvulininkystę taip pat skaitykite:
Vaistažolinių priedų naudojimas – šiuolaikinės gyvulininkystės ateitis;
Leukozė – antrasis ūkininkų baubas po kiaulių maro;
Užaugusi su gyvūnais…Kas laukia jauno veterinarijos gydytojo Lietuvoje?