G. Kukujevas: „Kas nenori sportuoti, tas visada atras tam priežasčių“
Kaip teigia specialistai, fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie susiformuoja jau vaikystėje. Metams bėgant, aktyvaus gyvenimo įprotis skiepijamas mokykloje, fizinio lavinimo pamokose. Deja, šiandien dalis mokinių pasirenka kūno kultūros pamoką stebėti nuo suolelio arba išvis joje nepasirodo. Apie esamą situaciją mokykloje kalbėjomės su Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos kūno kultūros mokytojais.
Nesportuoja po ligų
Antradienio rytą gimnazijos sporto salė buvo pilna 4-okų gimnazistų. Žinoma, dalis mokinių sportuojančiuosius stebėjo iš salės kampų. „Šilalės žinioms“ paklaustieji atsakė nesportuojantys dėl to, kad užpuolė sezoninės ligos. Kūno kultūros mokytojai patvirtino, kad šie mokiniai turi pateisinamą priežastį nesportuoti.
Mokytoja Birutė Knyzelienė pasakojo, kad mokiniai gali pasirinkti vieną iš kelių kūno kultūros lygių: bendroji kūno kultūra; parengiamoji fizinio lavinimo grupė, kuri šiek tiek lengvesnė nei bendrasis lygis, ir specialioji grupė, skirta tam tikrais sveikatos sutrikimais besiskundžiantiems mokiniams. Taip pat galima lankyti krepšinį ar tinklinį. Mokiniai, kurie sieja savo ateitį su sportu, renkasi keturis fizinio lavinimo užsiėmimus per savaitę, kitiems mokiniams privalomos dvi savaitinės pamokos.
Pamokoje nedalyvauja, bet svarmenis kilnoja…
Kūno kultūros pamokoje nedalyvauti gali tie, kurie turi pateisinamą priežastį. Tokia priežastimi laikomas oficialus šeimos gydytojo išrašas apie tai, dėl kokių sveikatos problemų mokinys negali sportuoti visiškai arba turi pamokoje atlikti lengvesnius pratimus. Pasak B. Knyzelienės, pasitaiko visokių atvejų: „Dažnas reiškinys – tėvų rašteliai ir sportinės aprangos „pamiršimas“. Nieko nesakome, kai mokiniai tikrai ateina po peršalimo, gripo ar kitų ligų, tačiau aprangos pamiršimas ir piktybinis pamokų praleidinėjimas nėra toleruojami.“
Mokytojai aiškino, kad yra sudaryta kaupiamojo balo sistema, kurioje ne tik žymimi atsiskaitymai, bet ir pamokų lankomumas. „Tas, kuris pamokoje stengiasi, ateina ir noriai dalyvauja, visada bus vertinamas palankiau nei tas, kuris nelankęs pamokų pasirodo tik atsiskaitymų metu. Nors ir įvykdo reikiamus normatyvus, aukščiausio įvertinimo šitoks mokinys negalės gauti, nes tai būtų nesąžininga kitų klasės draugų atžvilgiu“, – pasakojo Dangiras Kėbla.
Pedagogai tvirtino, kad pasitaiko ir tokių mokinių, kurie laisvalaikiu intensyviai sportuoja, net lanko sporto klubą, o fizinio lavinimo pamokose nedalyvauja – turi atleidimus arba piktybiškai jų vengia. „Keista būna, kai vieną ar kitą mokinį matai šokantį arba keliaujantį į sporto klubą, bet pamokoje sėdintį sporto salės kampe su telefonu rankoje“, – ironizavo Regina Arlauskienė.
Mokytojai pažymėjo, kad šeimos gydytojai, esą, lengva ranka dalija atleidimus nuo fizinio lavinimo pamokų, net nepasidomėję apie mokinio sveikatą. „Ateina, paprašo, ir pusę metų ar metus mokiniui nebereikia sportuoti. Į tai, kad fizinis aktyvumas yra svarbus – numoja ranka. Praėjus dešimtmečiui, tie patys asmenys jau turi sveikatos problemų“, – tvirtino B. Knyzelienė.
Tinkamiausias laikas kūno kultūrai – antra pamoka
D. Kėbla tikino, kad daugiausiai mokinių susirenka į antras, trečias pamokas, o vėliau dalyvavimas kūno kultūroje pasyvėja: „Po ilgosios pertraukos ir tarp vadinamųjų „langų“ dalyvaujančių pamokoje mokinių skaičius mažėja. Niekas nenori laukti kelias valandas, kad galėtų pasportuoti. Tad vis tik geriausias laikas fiziniam lavinimui – antra pamoka.“
Mokytojai taip pat tvirtino, kad labai sumenko mokinių poreikis dalyvauti varžybose. „Anksčiau mokiniai noriai rengdavosi krepšinio, tinklinio varžyboms, bet šiuo metu labai stipriai sumažėjo tokių, kurie siektų pergalių sporto srityje“, – sakė D. Kėbla.
Gediminas Kukujevas teigia, kad šiuo metu yra sunku „perlaužti“ tuos, kurie po aštuntos klasės pradeda mokytis gimnazijoje. „Mokiniai pripratę prie vienokio krūvio, o čia gauna kitokį. Bet kaip sakoma – kaltas tas, kas vaikystėje neįskiepijo meilės sportui“, – sakė G. Kukujevas.
Atšilus – atleidimų padaugėja
Pasak pedagogų, sunkiausiai mokiniai susidoroja su ištvermės reikalaujančiomis užduotimis. „Ilgos bėgimo distancijos tampa tikru iššūkiu daugeliui moksleivių. Prasidėjus šiltajam sezonui, pakyla ir atleidimų, pasiteisinimų banga“, – teigė B. Knyzelienė.
G. Kukujevas priminė, kad ištvermės reikalaujantys ilgų distancijų bėgimai yra vieni iš svarbiausių norint turėtų gerą fizinę būklę ir puikią savijautą. „Geriausiai yra pasakę senovės graikai – jeigu nori būti stiprus – bėk, jeigu nori būti gražus – bėk, jeigu nori būti protingas – bėk. Daugeliui reikėtų atsiminti šią frazę, o kas nenorės sportuoti, tas visada atras tam priežasčių. Užkietėjusio tinginio niekaip nepriversi prakaituoti aikštelėje“, – teigė G. Kukujevas.
