Kinija – nuolaidų sezono pabaiga
Tai, kas šiandien vyksta tarp Kinijos ir likusio pasaulio, kodėl prezidentas Trumpas taip „griežia dantį“, ne vienam sunkiai suprantama, tad verta apie tai pakalbėti.
1978 metais Kinijos Liaudies Respublikoje pradėtas eksperimentas, kurio pasekmės šiandien – visos Kinijos problemos ir visi laimėjimai. Pabrėžiami veikiau laimėjimai, nes šiandien Kinija yra jau antra pagal dydį pasaulio ekonomika (kažkada tokia dėjosi esanti SSSR, bet apie ją – kita kalba), šiandien tai šalis, kuri savo galią sukūrė paneigdama politologines dogmas apie tai, kad sėkmingam šalies vystymuisi būtinai reikia demokratijos ir žmogaus teisių.
Kinija sužavėjo pasaulį gaminiais, kurių kainos ir kokybės santykis tenkino vartotojus Vakaruose, tad Kinija gavo nemažai ekonomikos ir politikos lengvatų. Jai buvo tiesiog lengvabūdiškai atidarinėjami tarifų, muitų ir kvotų šlagbaumai, toleruojamas ekonominis špionažas ir piratavimas, ekologinių normų nepaisymas. Vienpartinis valdymas, pamintos žmogaus teisės turėti daugiau nei vieną vaiką ar svajoti apie nepriklausomą Tibetą mažai domino net aršiausius lytinių ir politinių teisių gynėjus. Atrodė, kad taip ir reikia, kad Liaudies Respublikos prekės svarbiau nei Taivanio demokratija. Tačiau Kinija iš taikingo fabriko virto besiginkluojančiu ir geopolitines pretenzijas artikuliuojančiu drakonu, o noras gaminti pasauliui laipsniškai evoliucionavo į norą tą pasaulį ir valdyti.
Kinija – kaip geopolitinė grėsmė pasaulio tvarkai – ne vienintelė problema. Šalies ekonomika lėtėja, kinų gaminiai pastebimai brangsta, visuomenė greičiau sensta negu turtėja, nekalbant jau apie kitas demografines problemas. Iki pastarųjų metų apie Kinijos grėsmę kalbėta tyliai ir atsargiai (suprask, korektiškai), tačiau JAV prezidentas pagaliau pasakė visą tiesą. Kai kam jis tapo „blogiečiu“, tačiau rimčiau mąstantys suprato, kad nutylėjimų ir visokio plauko lengvatų politiką pagaliau reikia baigti. Sunku susitaikyti su tuo, kad Kinija ne tokia, kaip daugelis įsivaizduotų tebenorėtų, bet ji tikrai ne tokia.
Panašu, kad ir lengvatos Kinijai nepadeda. Pripažįstama, kad ta antra pagal dydį ekonomika (jei tai tikrai tiesa), valdoma ganėtinai dogmatiškai ir centralizuotai, gyventojų gerovė kyla didžiąją dalimi skolos sąskaita. Kinija yra rinkos ekonomika tik pasaulinėje rinkoje, vidaus rinka per tuos „sėkmės“ dešimtmečius taip ir netapo laisva.
Būtina pastebėti, kad ne tik ekonomika lemia šalies likimą. Visuomenės problemos atsiranda visai ne todėl kad ekonomika gerėja ar blogėja, visuomenė sensta, visuomenė tampa nebemylinti savo valstybės kurso. Kinija fabrikas nėra ta Kinija, kuri išugdė tikrąją kinų civilizaciją.
Tarptautinė Kinijos laikysena didžiąja dalimi taip pat nesiderina su deklaruojama pasaulio tvarka. Per pastaruosius dešimtmečius Kinija ir Euroatlantinė bendrija dažnai atsidurdavo skirtingose barikadų pusėse, Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose ji dažniausiai remdavo jėgas oponuojančias JAV ir jos sąjungininkams, apskaičiuojama ekonominė nauda jau nebepateisina politinių praradimų ir kompromisų. Galiausiai pastarųjų dienų šnipinėjimo skandalai rodo, kad su Kinija nebegalima elgtis taip, kaip buvo elgiamasi pastaraisiais dešimtmečiais.
Kinijos vadovai, be abejo, žinojo, kad turi ateiti valanda, kaip lengvatų ir nuolaidų karuselė nebesisuks. Teks permąstyti ne tik gamybos ir prekybos galimybes. Teks keisti ir šalies vidaus gyvenimą, kuriame jau per daug pensininkų ir per mažai moterų. Teks pagalvoti ar tikrai Kinijai reikia tokios karinės plėtros. Kokią ji dabar sau numatė?
Pasaulis Kinija jau nebesižavi, jis pradeda rimtai Kinijos bijoti. Tad nulaidos Kinijai, kaip besivystančiai šaliai tikrai baigsis – nebus toleruojamos intelektinės nuosavybės vagystės ir piratavimas, griežčiau reikalaujama laikytis ekologinių normų ir prekių standartų
Panašu, kad baigsis lengvatos ir žmogaus teisių srityje, tad tibetiečiai ar uigūrai bus ne trukdis tarptautinei prekybai bet argumentas ne Kinijos naudai.
Taigi, šalies laukia sunkus pereinamasis laikotarpis. Gal net labai sunkus. Toks Donaldas Trumpas sako, jei nori būti normalia didžiąja valstybe, o ne drakono iškamša… tai pabandyk…
Užsk. Nr. EV-102
