Geopolitikos diagnostika: Sudanas, Kazachstanas, Šiaurės Korėja – JAV

Sudanas
Faktas:
Šalies prezidentas Omar al Bashir paskelbė nepaprastąją padėtį ir atleido šalies vyriausybę.
Diagnozė:
Rezignacija, desperacija ar dar viena rytietiška gudrybė, siekiant iš laikyti valdžią? Sudanas yra strategiškai svarbi valstybė, su kuria norėtųsi bendrauti, tačiau jos vadovai sudaro sąlygas terorizmo bazėms ir tevykdo genocidą prieš savo piliečius Darfiūro regione ir kitose vietose.
Šalyje jau kelis mėnesius vyksta protesto demonstracijos. Net ir tokioje autoritarinėje šalyje kaip Sudanas, žmonės pagaliau neapsikenčia, protestuoja prieš politiką, atvedusią šalį prie tarptautinės izoliacijos su terorizmo rėmėjų etikete, teritorijos praradimo, pilietinio karo ir, galiausiai, ekonomikos marazmo.
Al Bashiras paskelbė, kad svarsto atsistatydinimo iš partijos vadovo posto galimybę ir yra pasiruošęs reformoms, tačiau reali įvykių eiga rodo, kad šalis eina veikiau karinės diktatūros link: provincijų gubernatoriai keičiami karininkais, ribojama susirinkimų laisvė, naujai paskirtasis premjeras kalba apie tai, kad reformos bus po to, kai pavyks „nuraminti“ situaciją.
Galimi Konstitucijos keitimai atidėti vėlesniam laikui – „kaip bus ramiau“…. O gal kai niekas jau ir nebereikalaus keisti tos konstitucijos?
Kazachstanas
Faktas:
Prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, nušalino šalies ministrą pirmininką.
Diagnozė:
Beveik kaip Sudane?
Jei kam atrodo keista, kai prezidentas naujametiniame sveikinime giria vyriausybę, o po mėnesio atleidžia ją kaip nesugebančią tvarkyti ekonomikos, tegu labai nesistebi – tai postsovietinė Vidurinės Azijos specifika.
Realiai galime spėti, kad premjeras Baytzanas Sagintajevas (einantis šia pareigas nuo 2016 metų vidurio) čia mažai kaltas. Labiau „kaltas“ prezidentas, siekiantis paskelbti išankstinius rinkimus, kurie pratęstų prezidento įgaliojimus ir dar labiau sustiprintų jo valdžią. Pastaroji valdžia to paties vieno ir nepakeičiamo rankose yra nuo pat nepriklausomybės paskelbimo – 1991 metų. O jei prisimintume, kad Nazarbajevas priklausė ir Sovietinės valdžios nomenklatūrai, taptų aišku, kad jau dvi kartos nematė jokio kito žmogaus prie valstybės vairo nei Nazarbajevas. Tai jau ne vien Vidurinės Azijos specifika.
Šiaurės Korėja – JAV
Faktas:
Vietnamo sostinėje vyksta JAV ir Šiaurės Korėjos valstybių vadovų susitikimas.
Diagnozė:
Kai Trumpas ir Kimas susitiko pirmą kartą, JAV prezidento priešai laidė replikas, kad Donaldas nežino ką daro, nepasirašė jokio „popieriaus“ ir iš viso tai yra nieko nevertas žingsnis. Šiandien kiekvienas gali pasakyti, kad po ano susitikimo karo baimė ženkliai sumažėjo, ir Trumpas savo politika pasiekė tai, ko neįstengė keli jo pirmtakai. Šiaurės Korėja, tiesa, denuklearizacijos neįvykdė, jos raketos ir šiandien gali pasiekti JAV teritoriją. Tačiau aiškiai matyti kad politinės kvailionės apraiškų iš Šiaurės Korėjos pusės kur kas mažiau.
Gal tai ir yra politikos tikslas – apsaugoti nuo piliečius taip, kad karo iš viso nesinorėtų imtis.
Užsk. Nr. EV-103