Garliava turi kuo didžiuotis
Garliava jau seniai nebėra tik Kauno priemiestis ar tranzitinė gyvenvietė, o savitą istoriją ir išskirtinai pilietišką bendruomenę turintis miestas. Dabar čia gyvena maždaug 13 tūkstančių gyventojų, o skaičiuojant su aplinkinėmis gyvenvietėmis šis skaičius perkopia 20 tūkst. ribą.
Sąlygine Garliavos įkūrimo data yra laikomi 1809 m., kai grafas Juozapas Godlevskis čia pastatė bažnyčią. Visais laikais šis miestelis buvo viena svarbiausių lietuvybės skleidimo ir laisvės kovų vietų. Čia gyveno garsus knygų leidėjas Kazys Aglinskas, pas kurį daug laiko praleisdavo Jonas Basanavičius. Sovietmečiu disidentinio judėjimo centru tapo bažnyčia, vėliau kilo Sąjūdis.
Per paskutinį dešimtmetį Garliava smarkiai pasikeitė: čia įsikūrė daug verslo įmonių, kai kurios iš jų, kaip „Garlita“, „Patikima linija“, „Baltijos polistirenas“, „Nordic Idea“ sėkmingai konkuruoja pasaulio rinkose.
Garliaviečiai garsėja aukšto lygio meno kolektyvais, mieste veikia Meno mokykla, susibūrė ir džiazo grupė.
Sportas, ypač rankinis, krepšinis, meninė aerobika, sportiniai šokiai, smiginis irgi yra tai, kuo garliaviečiai gali didžiuotis. Prieš aštuonerius metus pastatyto šiuolaikinio sporto centro galėtų pavydėti ne viena savivaldybė: čia vyksta ne tik vietos bendruomenės renginiai, bet ir tarptautinės varžybos. Netrukus sportuoti bus dar daugiau galimybių: Kauno rajono savivaldybė pasiryžusi rekonstruoti Jonučių gimnazijos ir Adomo Mitkaus mokyklos stadionus.
Garliavos gyventojų skaičius kinta, todėl trys ugdymo įstaigos – Juozo Lukšos gimnazija, Jonučių progimnazija ir Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla išgyvena tam tikrų permainų metą. Sparčiai auga nauja karta, todėl savivaldybė planuoja plėsti darželių tinklą, atnaujinti senąjį kultūros centrą.
Apie Garliavos praeitį ir ateitį buvo kalbama ir pilietiškumo pamokoje, kurią inicijavo Juozo Lukšos gimnazijos mokinių taryba ir šios mokyklos direktorius Vidmantas Vitkauskas.
„Garliava išsiskiria savo bendruomene – ar tai būtų verslininkai, ar pedagogai, ar tautodailininkai, ar mokiniai – nuolat matome sektinų iniciatyvų, įspūdingų darbų, gražių pasiekimų. Jūs turite kuo didžiuotis, o mes didžiuojamės jumis“, – kalbėjo pamokoje dalyvavęs meras Valerijus Makūnas.
Pernai Garliavoje kartu su bendruomene buvo kuriami net du parkai. Kaimynystės parke atsirado amfiteatras ir fontanas, o Šimtmečio parke – tautodailininko Adolfo Teresiaus ir jo kolegų iš ąžuolo išdrožtas Lietuvos himnas. „Daug garliaviečių šeimų – jauni ir pagyvenę – sodino medelius. Tai buvo jaudinantis vaizdas“, – prisiminė ąžuoliukų sodinimo akciją meras.
Garliavoje tvarkomos ir kitos viešosios erdvės: asfaltuojamos gatvės, pagrindinėje Vytauto gatvėje nusidriekė nauji šaligatviai ir dviračių takai, šalia daugiabučių įrenginėjamos vaikų žaidimų aikštelės.
„Tai nereiškia, kad Garliavoje nėra problemų“, – kalbėjo meras, pirmiausia pažadėjęs gerinti viešojo transporto paslaugas.