Paroda Lietuvos kėlėjui signatarui Jonui Vileišiui
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje eksponuojama dokumentų paroda „Jonas Vileišis: Vasario 16-osios signataro kelias nuo Medinių sodžiaus iki Kauno burmistro“, skirta nuo Pasvalio krašto kilusiam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. Joną Vileišį būtų galima vadinti vieninteliu pasvaliečiu signataru, jei neskaitytume šeimos ryšiais su Pasvaliu susijusio Latvijoje gimusio šio akto signataro Kazio Bizausko. Parodą Jonui Vileišiui parengė bibliotekos Informacijos, mokymo ir dokumentavimo skyriaus darbuotojai, sudėję į ją bibliotekos archyvuose saugomą medžiagą, atskleidžiančią Jono Vileišio (1872-1942) aktyvią veiklą visuomeniniame ir politiniame gyvenime, pristatančią jo tėviškę – Vileišių sodybą Medinių sodžiuje, jo šeimą ir Lietuvoje esančius atminimo įamžinimo paminklus, skirtus trims broliams Lietuvos kėlėjams – Jonui, Antanui ir Petrui Vileišiams. Tarp parodos eksponatų – ir LR Seimo nario Antano Matulo dovanota Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopija.
Paroda atidaryta Vasario 16-osios išvakarėse. Į parodos ekspoziciją įdėti praeitame amžiuje išsakyti aistringi Jono Vileišio žodžiai Lietuvai nepraranda savo aktualumo ir šiandien minint didžiąsias Nepriklausomybės šventes: „Aš patsai ir mano amžiaus žmonės galime jaustis be galo laimingais, kad mums teko garbė pergyventi tie ilgi pasikeitimo etapai, po kurių iš pavergtos ir niekinamos tautos išaugome sau žmonėmis su drąsia pretenzija reikštis šiame pasaulyje ir tarti lygiai su kitais savo žodį kaip laisvi su laisvaisiais. Ir mes judinome žemę.“ Parodos pristatyme pasvalietis istorikas Gražvydas Balčiūnaitis susirinkusiesiems plačiau papasakojo apie neeilinę Jono Vileišio asmenybę, priminė mažiau žinomus faktus: tai jo dėka šiandien turime Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktą, nesusietą su priklausomybe Vokietijai. Dėl savo priešiškumo vokiečiams per I Pasaulinį karą Jonas Vileišis kurį laiką buvo kalinamas Vilniuje. Girdėdamas Lukiškėse už sienos šaudomus žmones garsiai sau dainuodavo pasvalietiškas dainas. Išvežtas su kitais kaliniais į Vokietiją, Berlyno stotyje pabėgo ir slapstėsi pas draugus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, skleidė garsą apie jaunąją valstybę užsienyje, dalyvaudamas 1919-21 metais vykusioje Lietuvos misijoje JAV. Tikėjo bendruomeninių organizacijų ir klubų reikšme, iki pat gyvenimo galo rėmė jų veiklą ir pats joje dalyvavo. Apie tai liudija parodoje eksponuojami nutarimai ir raštai, pristatantys dalį jo visuomenininų pareigų: Turizmo sąjungos Lietuvoje pirmininkas, Lietuvos automobilių klubo valdybos narys, Lietuvos sporto lygos pirmininkas, Lietuvių-Estų draugijos pirmininkas.
Parodos atidaryme kalbėjęs Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas priminė apie dešimt metų (1921–1931) trukusį Jono Vileišio buvimą Kauno burmistru. Per tą dešimtmetį signataras iškėlė karo nuniokotą Kauną iki europinio lygio miesto: pasirūpino jo urbanizavimo procesu nuo vandentiekio iki tiltų statybos, užmezgė ryšius su įvairiomis užsienio šalių sostinėmis. Už burmistraujant nuveiktus darbus Jonas Vileišis apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu (1934). Gintautas Gegužinskas prisiminė 2017 m. liepos 6 d. Kauno Laisvės alėjoje vykusias Jono Vileišio skulptūros atidengimo iškilmes, pasidžiaugė, kad turėjo garbės paminklo papėdėje palikti maišelį žemių iš Jono Vileišio gimtųjų Medinių. Visgi merui labiausiai įsiminęs iškilmių momentas buvo Jono Vileišio dukros Ritos Vileišytės-Bagdonienės dėkingumo ašaros regint paminklą savo tėvui Lietuvoje.
Parodos atidaryme taip pat dalyvavo Vileišių šeimos giminaitė – brolių Vileišių sesers Onos Vilešytės-Klongevičienės anūkė doc.dr. Dalia Klongevičiūtė-Strazdienė, kuri su vyru Juozu Strazdu yra įsikūrę Mineikiškių sodyboje netoli Pasvalio. Dalia Strazdienė plačiau papasakojo apie Jono Vileišio žmoną Oną Kazakauskaitę-Vileišienę, kilusią iš dvarininkų, bet visgi nesulenkėjusią, o visą gyvenimą buvusia karšta Lietuvos patriote. Pamilusi paprastų ūkininkų Vileišių sūnų ir už jo ištekėjusi, ji visą gyvenimą buvo jam tvirta atrama ir ištikima bendražygė: rėmė knygnešius, švietė ir gydė valstiečių vaikus, vyrui įsisukus į valstybės rūpesčiais pati viena tvarkėsi dvarelyje Utenos rajone ir augino penkis vaikus. Doc. dr. Dalia Strazdienė pasidžiaugė, kad Vileišių šeimos idealai Pasvalio krašte nepamiršti. Jų atminimas įamžintas paminklais Mediniuose bei Pasvalyje, šiame krašte organizuojamais renginiais, prie kurių nemažai prisideda Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje veikianti jaunųjų Vileišiečių organizacija.
Kraštiečiui signatarui Jonui Vileišiui skirta paroda bibliotekoje veikia iki balandžio pradžios.
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos informacija
