Salmoneliozės rizikos veiksniai – vištų kiaušiniai ir vištiena
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (tolaiu – Centras) specialistai primena, kad artėjant šv. Velykoms ir ruošiant šventinį stalą pasirūpintume tinkamu maisto tvarkymu, padedančiu apsisaugoti nuo maistu plintančių infekcijų.
Salmoneliozė yra viena dažniausių žmonių zoonozių (užkrečiamosios ligos, plintančios nuo gyvūnų žmogui) visame pasaulyje. Salmonella rūšies bakterijų sukelta infekcija paprastai prasideda bakterijoms patekus su maistu. Vištų kiaušiniai ir vištiena yra dažniausi salmoneliozės rizikos veiksniai, tačiau tiesioginis kontaktas su gyvūnais arba sergančiu žmogumi taip pat gali būti užsikrėtimo priežastis.
Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 143 salmoneliozės atvejai, kur sergamumo rodiklis siekė 6,03 atv./10 tūkst. gyv., tuo tarpu Lietuvoje sergamumas šia liga buvo beveik 2 kartus mažesnis – 3,28 atv./10 tūkst. gyv. (962 susirgimai). Didžiausias sergamumas buvo registruotas Kupiškio rajone ir Panevėžio mieste (atitinkamai 9,01 ir 7,83 atv./10 tūkst. gyv.), mažiausias – Rokiškio ir Biržų rajonuose (atitinkamai 3,08 ir 3,43 atv./10 tūkst. gyv.).
Salmoneliozė yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Ši liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai pasireiškia po 12-72 val. nuo užsikrėtimo. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte. Šis susirgimas paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu. Labiausiai pažeidžiami šiai infekcijai yra maži vaikai, asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis, lėtinėmis skrandžio arba žarnyno ligomis, turintys sumažėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, ilgai vartoję antibakterinius vaistus.
Salmoneliozės profilaktikai svarbu laikytis saugaus maisto tvarkymo taisyklių: laikytis švaros (visada plauti rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, pasinaudoję tualetu ir prieš valgį, o visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, kurie buvo naudoti maisto rošimui, kruopščiai išplauti); atskirti žaliavą nuo paruošto maisto (atskirai laikyti žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų, jų dorojimui naudoti atskiras lenteles ir peilius, arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplauti vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinti. Šaldytuve svarbu laikyti maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava); termiškai gerai apdoroti maistą (gerai išvirti arba iškepti gyvūlinį maistą, iš mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis turi būti skaidrus, bet ne rausvas); tinkamai laikyti maistą (nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., nedelsiant atvėsinti nesuvartotą arba greitai gendantį maistą, o karštus patiekalus iki pateikimo svarbu laikyti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje); rinktis šviežią ir nesugedusį maistą (maisto gaminimui vartoti tik švarų geriamąjį vandenį, nevartoti nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų, kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves, ypač vartojamus be šiluminio apdorojimo).