Paroda „Aš – pasaulis“
Aš – pasaulis“ – tai jau antroji personalinė Kornelijos Vitartaitės, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistės, paroda, eksponuojama Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje.
Ši paroda – žinutė pasauliui, kuria norima atkreipti dėmesį, jog net ir tada, kai aplinkui vyksta įvairiausios gerumo akcijos, šalia mūsų tiek daug žmonių, kurie nesijaučia laimingi – jiems reikia paprastos, žmogiškos pagalbos. 6 plakatai: 6 pasauliai – 6 likimai. Juose skirtingi, tačiau labai skausmingi išgyvenimai: vienišumas, senatvė, patyčios… Kornelija prisipažįsta: „Plakatų herojai yra kitokie: Kiekvienas iš jų turi ką pasakyti. Taip jau susiklostė gyvenimas, kad jiems teko karčią dalią patirti: vienam iš jų gyvenimas nesuteikė laimės, kitam – kažko pagailėjo… Man kiekvienas iš šių herojų yra ypatingas: netobulas, grubus…“
Idėja piešti plakatus merginai gimė visai neatsitiktinai – ji puikiai supranta ir išgyvena, kodėl žmonės retai šypsosi, jaučiasi nelaimingi. Nebijodama iššūkių, mergina išsikėlė tikslą -parodyti, kad menas, kuris dažnai naudojamas gėriui ir grožiui atskleisti, gali puikiai pasitarnauti, kai kalbama apie aktualiausias šiandienines problemas. Tamsūs plakatų fonai, niūrios spalvos, tačiau raiškūs, problemų prispaustų žmonių portretai, prigesusios akys, pavargęs žvilgsnis, grubi rašysena, rodos, dar labiau ryškina situaciją: verčia susimąstyti.
Britų menotyrininkas Ken Robinson yra sakęs: „Kūrybiškumas, originalių bei vertingų idėjų turėjimas, dažniausiai ateina matant pasaulį iš labai skirtingų pusių“ – tarsi patvirtindama jo žodžius: „Kiekvienam linkiu įvertinti žmogų šalia savęs, nes jis yra ypatingas. Būtent iš tokių žmonių susideda pasaulis. O juk pasaulis – esame mes!“ – drąsiai kalbėjo besišypsančių akių mergina.
Džiugu, kai jaunas žmogus geba pats įžvelgti problemas ir bando jas priminti visuomenei. „Kornelija atvira, motyvuota ir drąsi mergina, kuri nelaukia, kol už ją kažkas nuspręs ir pasakys, kaip jai gyventi. Ji pati keičia savo gyvenimą, ji pati išsikelia sau tikslą, jo siekia ir pasiekia! Net ir tada, kai tenka suklysti ir paklysti, ji niekada nepasiduoda. Ji moka eiti į priekį, nesidairydama atgal“ – taip kalbėjo Petrutė Sekonienė, Zarasų Meno mokyklos mokytoja.
Kornelija – „Ąžuolo“ gimnazijos trečiokė. „Piešimas,– kaip ji sako pati, -Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistės, paroda, neatsiejama gyvenimo dalis. Aš mėgstu išreikšti savo mintis piešiniu ne tik tada, kai man džiugu, bet kai būna ir labai liūdna. Popieriaus lapas viską sugeria :). „
Kornelija mielai sutiko papasakoti apie save plačiau:
Laisvalaikiu aktyviai savanoriauju, dalyvauju įvairiose naujose veiklose, norėdama atskleisti save. Nebijau naujų iššūkių, todėl imuosi vis kitokių veiklų. Taip pat mėgstu laisvą laiką skirti kūrybai. Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje buvo surengta pirmoji paroda, kuri vadinosi „Išgirsk juos“. Joje – portretai senų žmonių: žmonių, kurie yra jau „nurašyti“ – jie pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nors turintys skirtingas patirtis, tačiau juos visus sieja ta pati – senatvės tema. Vėliau šią parodą buvau pakviesta ekponuoti Vilniuje Edukologijos universiteto galerijoje.
Pats piešimo procesas man labai patinka. Rezultatu kartais, žinoma, tenka ir nusivilti, nes nesigauna taip, kaip įsivaizdavau, kaip norėjau. Bet dabar jau suprantu, kad viskas gali būti taisytina: tai tik įgūdžių trūkumas. Mane žavi įvairios meno rūšys, tačiau išskirti konkrečios negalėčiau. Džiaugiuosi lankydama Meno mokyklą. Čia dirba labai kompetetingi mokytojai. Jie stengiasi pateikti kuo daugiau žinių, moko įvairių technikų.
Menas, knygos, savanoriavimas, renginiai, gamta ir, žinoma, svajonės – galima būtų įvardinti, kad tai mano hobis… Bet iš tiesų – tiesiog kasdienybė, nes tuo alsuoju kiekvieną akimirką. Nėra nei vienos veiklos, kurią atlikdama sakyčiau: „O Dieve, kokia kančia.“ Kartais, kai labai pavargstu, pasistengiu surasti daugiau laisvo laiko, nes mėgstu visiškai „pabėgti“ nuo pasaulio ir išeiti pasivaikščioti į mišką su šunimi…
Šiais laikais yra labai daug žmonių, kurie save vadina menininkais. Aš savęs taip įvardinti negaliu: piešti ir būti menininku, manau, tai du – visiškai skirtingi dalykai. Manyčiau, jog menininkai – yra tie, kurie jau pripažinti.
Svajonių turiu daug ir įvairių, tačiau ateities vizija dar nėra konkreti. Dar reikia mokytis ir baigti gimnaziją. Žmogus turi rasti save, kad taptų puikiausias specialistas – juk negali būti geriausiu visur. Žinoma, aš jau dabar turiu mintyse daug idėjų, projektų, kurie ateityje tikrai pasirodys.“
„Mes veržiamės pirmyn, atrandame naujus kelius, imamės naujų darbų, nes esame smalsūs. Tik pirmyn!“ – sakė amerikiečių animatorius Walt Disney. To ir linkiu aktyviai ir drąsiai Kornelijai.
