Iki balandžio 1 d. juridiniams asmenims būtina deklaruoti paskolas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –Klaipėdos AVMI) primena, kad iki balandžio 1 d. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys (išskyrus kredito įstaigas) turi deklaruoti duomenis apie per 2014 m. fiziniams asmenims suteiktas bei jų grąžintas, taip pat iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas. Tuo tikslu apskrities valstybinėms mokesčių inspekcijoms, kurių veiklos teritorijoje juridinis asmuo yra registruotas, būtina pateikti tinkamai užpildytą deklaracijos FR0711 formą ir jos priedus.
„Juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis apie per kalendorinius metus fiziniams asmenims suteiktas bei fizinių asmenų grąžintas paskolas ar jų dalis, taip pat apie gautas iš fizinių asmenų ir fiziniams asmenims grąžintas paskolas ar jų dalis, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 600 eurų (iki 2015-01-01 buvo 2000 litų)“, – sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Okuličienė, atkreipusi dėmesį, kad tais atvejais, kai paskola buvo deklaruota ankstesniais metais, o per dabartinį laikotarpį jokių pokyčių neįvyko (paskola ar jos dalis nebuvo grąžinta, nebuvo išmokėtos palūkanos ir pan.), pakartotinai informacija nėra teikiama.
Pasak V. Okuličienės, gautų ar suteiktų paskolų nedeklaravus ar nedeklaravus laiku, ar pateikus neteisingus duomenis, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė. Dalis įmonių, kaip rodo kontrolės rezultatai, paskolų nedeklaruoja arba teikia neteisingus duomenis galimai siekdamos mokestinės naudos. Nustatoma atvejų, kai įmonės nedeklaruoja paskolų, gautų iš fizinių asmenų, kurie neturi oficialių pajamų šaltinių. Kita vertus, kontrolės metu nustatoma ir atvejų, kai įmonės deklaruoja gavusios paskolų (dažniausiai iš įmonių akcininkų, kitų susijusių asmenų), kurių suteikimo šaltinių fiziniai asmenys neįstengia pagrįsti.
Taip pat nustatoma atvejų, kai įmonės teikia paskolas susijusiems fiziniams asmenims (dažniausiai įmonių akcininkams, vadovams) be palūkanų arba palūkanas skaičiuoja ne pagal rinkos palūkanų normas. Tokias paskolas vengiama nedeklaruoti ir taip siekiama išvengti mokestinių prievolių (gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, socialinio draudimo įmokų).
Pvz., Klaipėdos apskrities gyventojas 6 susijusioms įmonėms buvo suteikęs apie 1 mln. eurų (apie 3,4 mln. litų) paskolų be palūkanų. Paskolų suteikimo pajamų šaltinius buvo bandoma pagrįsti iš neva kito asmens gautomis paskolomis pagal pasirašytą vekselį. Patikrinimo metu nustatyta, kad vekselis buvo sudarytas siekiant išvengti atsakomybės. Konstatavus, kad įmonių paskoloms buvo panaudotos iš nenustatytų šaltinių gautos pajamos, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, gyventojui papildomai apskaičiuota į biudžetą sumokėti kelių šimtų tūkst. eurų mokesčių, delspinigių ir baudų suma.
Kitu atveju Klaipėdos m. registruotos automobilių ir lengvųjų transporto priemonių pardavimu užsiimančios bendrovės akcininkas savo įmonei per nepilnus metus paskolino apie 700 tūkst. eurų (apie 2,4 mln. litų), tačiau dalies suteiktų paskolų negalėjo pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis. Patikrinimo metu nuo neaiškios kilmės ir nedeklaruotų pajamų įmonės akcininkui apskaičiuota papildomai sumokėti gyventojų pajamų mokestį.