Kauno aludariai „Volfas Engelman“ žada gaivinti industrinę miesto istoriją
Kauno alaus gamybos įmonė „Volfas Engelman“ 2014 m. pabaigoje nusipirko šalia gamyklos stūksantį didelį apleistų statinių kompleksą Kaunakiemio gatvėje ir žada ten investuoti 3 mln. eurų. Kartu įmonė tikisi paversti šią teritoriją turistų traukos centru, priminti, kad čia nuo seno veikė alaus darykla.
Bendrovė įsigytą teritoriją planuoja prijungti prie esamos, nugriauti senus pastatus ir įrengti aikštelę, o senojoje teritorijoje plėsti turimus sandėlius. Tačiau kartu bendrovė puoselėja viziją gaivinti miesto aludarystės istoriją, kuri pagyvintų šią miesto dalį, kur netrūksta pastatų vaiduoklių.
Vilios turistus
Alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas mano, kad bravoro teritoriją galima paversti patrauklia turistams. „Volfas Engelman“ praplečia savo ribas istorinėje vietoje, kad tęstų gerąsias tarpukario aludarystės tradicijas“, – atskleidė M.Horbačauskas.
Jis taip pat minėjo, jog „Volfas Engelman“ ketina rengti diskusiją su miestiečiais ir miesto valdžios atstovais, ar reikia atkurti senųjų, su aludaryste susijusių gatvių pavadinimus.
„Tarpukariu Kaunas buvo laikomas ne tik kultūros, bet ir pramonės centru. Kadangi gamykla „I.B.Volfas-Engelman“ buvo atvira, ją lankydavo ekskursantai iš Lietuvos bei užsienio, o ir patys bendrovės savininkai nevengė čia kviesti svečių bei rengti priėmimų. Iki šiol tęsiame šias tradicijas“, – pasakoja M.Horbačauskas.
Jau ne vienerius metus alus ir alaus turai Europos miestuose pritraukia papildomus turistų srautus. Keliaujantiems, greta kitų ekskursijų, pažintis su alaus daryklomis atveria architektūrinį, kultūrinį, gastronominį ir pramoninį vietos paveldą.
Aludarystė irgi yra miesto tapatybės dalis
Šiais laikais didelio pasisekimo susilaukia vietinių gidų organizuojami specialūs alaus turai. Tokį aludarystės kultūros pažinimo reiškinį palaiko ir miestų širdyse esantys bravorai, traukiantys muziejais, maistu, alaus sodeliais, festivaliais bei supažindinantys su alaus gamybos technologijomis.
„Tokiu atveju privilegiją turi miestai su giliomis aludarystės tradicijomis bei stipriu miestiečių luomu, kur netoli centro įsikūrusios alaus daryklos tampa traukos centrais, vertinamais tiek kaip pramoninis paveldas, tiek kaip miesto pasididžiavimas. Kaip ir kitos pramonės šakos, aludarystė – reikšminga miestų istorijos bei paveldo dalis“, – mano M.Horbačauskas.
Europoje gausu sėkmingų pavyzdžių
Legendinio airių stauto „Guinness“ fabrikas įsikūręs pietryčių Dubline. Ten stovi septynaukštis pintos formos „Guinness“ alaus sandėlis su muziejumi ir trimis barais.
Amsterdamo alaus gamykla „Heineken“ taip pat turi Olandijos sostinės centre nuo senų laikų, 1867 m., gyvuojantį bravorą. Šiuo metu ten veikia kompleksas „Heineken Experience“. Jo lankytojai gali iš arti susipažinti su alaus istorija, gamyba bei, žinoma, jo paragauti.
Pilzeno mieste (Čekija) 1839 m. įkurto ir „Pilsner Urquell“ gaminančio „Plzensky Prazdroj“ bravoro lokacija – netoli geležinkelio ir Katedros. Šalia, autentiškame viduramžių bravore su salykline, yra įrengtas ir aludarystės muziejus.
Tokių traukos objektų gausu ir giliomis alaus tradicijomis garsėjančiuose Vokietijos bei Belgijos miestuose.
Kaune – visas XIX a. aludarystės kvartalas
Panašiems projektams gimti gera terpė yra ir Kaune. „Susigrąžintas sklypas mums turi ne tik funkcinę, bet ir istorinę reikšmę. Visų pirma, jis yra visiškai šalia dabartinio bravoro. Be to, šiose vietose stovėjo senieji alaus daryklos statiniai, augo apyniai – alui gaminti būtina žaliava“,– teigė M.Horbačauskas.
Pasak jo, apie viso kvartalo praeitį byloja ir gatvių pavadinimai. Kai kurie iš jų išlikę iki šių dienų – Kaunakiemio ir Šiaulių gatves jungia nedidelė Apynių gatvelė. Tarpukariu Kaune būta ir Bravoro gatvės, jungusios tuometę Pramonės (Kaunakiemio) gatvę ir Vytauto prospektą.
Istoriniai dokumentai taip pat liudija, jog minėtame sklype jau nuo XIX a. vidurio buvo aludario ir fabrikanto Ferdinando Engelmano pastatytas garinis alaus bei salyklo fabrikas, kuriame pradėtas virti „Engelmano alus“. Visai netoliese augo apynių laukas bei tekėjo Girstupio upelis. Tarpukariu, susijungus dviems stambiems bravorams, alaus darykla gavo „I.B.Volfas-Engelman“ bendrovės pavadinimą.
Laikinojoje sostinėje „I.B.Volfas-Engelman“ alaus darykla laikyta didžiausiu ir svarbiausiu maisto ir gėrimų pramonės atstovu. Bravore dirbo 120 žmonių, jis užėmė 3 hektarų plotą, garsėjo modernia gamybos įranga bei ūkio ir pramonės apdovanojimais. Verdamo alaus kokybė įvertinta 1900 m. Paryžiuje medaliu ir kryžiumi, 1925 m. žemės ūkio parodoje Kaune sidabro, 1927 m. Klaipėdoje aukso, o VII žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune irgi aukso medaliu.