Pavasarį pasirūpinkime šulinių vandens kokybe
Vanduo – mūsų gyvybės garantas. Esame vieni laimingiausių pasaulyje, nes Lietuvoje nejaučiame jo stokos – nereikia valyti ir maistui ruošti ežerų ar kitų vandens telkinių vandenį. Iš žemės gelmių išgauname jį gerą. Miestuose, daugiabučiuose vanduo tiekiamas centralizuotai, nuolat tiriama jo kokybė. Lietuvoje labiausiai užterštas kastinių (šachtinių) šulinių vanduo. Daugeliui atrodo, kad nuosavame šulinyje turi būti geras vanduo. Tačiau ne visada taip yra. Ypač susirūpinimą kelia šulinių vandens tarša nitratais.
2014 metais Marijampolės apskrityje ištirta 140 šulinių vandens mėginių, kuriuos maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. 32-iuose mėginiuose azoto grupės junginių – nitratų ar nitritų – kiekis viršijo nustatytas ribines vertes (10 – Marijampolės sav., 4 – Kazlų Rūdos sav., 4 – Šakių raj. sav., 14 – Vilkaviškio raj. sav.). Šie cheminiai junginiai virinant, minkštinant ar filtruojant vandenį nepašalinami. Virimo metu sunaikinami mikroorganizmai, tačiau nitratų koncentracija vandenyje tik padidėja, nes verdant dalis vandens išgaruoja. Be to, nitratais užterštas vanduo neturi jokio specifinio kvapo, spalvos ir skonio. Nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitritai, patekę į organizmą, virsta nitratais, kurie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia methemoglobinu. Jis negali pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies, todėl organizme atsiranda deguonies badas. Dėl šios priežasties gali mėlynuoti lūpos, galūnės, trūkti oro. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių (viduriuojama), dusulys, pamėlsta gleivinė ir oda („mėlyno vaiko sindromas“). Sunkiais atvejais ištinka traukuliai ir kūdikis gali mirti. Suaugusiesiems toks apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, galvos skausmu ir kt. Todėl nėščiosios ir auginantieji vaikus turėtų pasirūpinti šulinių vandens tinkamumu vartojant jį maistui. Tuo labiau, kad šulinio vandens kokybės ištyrimas dėl nitratų ir nitritų nėščiosioms ir auginantiesiems kūdikius iki 6 mėnesių nekainuoja.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti informaciją visuomenės sveikatos centrui apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių, kurie maistui naudoja kastinių šulinių vandenį. Visuomenės sveikatos centras organizuoja šachtinio šulinio vandens tyrimą, kuris yra atliekamas Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Apie tyrimų rezultatus informuojami šulinio vandens vartotojai ir pranešimą pateikusi gydymo įstaiga.
Norintieji gerti sveiką ir skanų šulinio vandenį, turėtų tinkamai jį prižiūrėti ir patys rūpintis naudojamo vandens sauga ir kokybe. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja kiekvieną pavasarį ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje. Nepamirškime, kad 20 metrų spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis. Pasitaiko atvejų, kai į šulinį įkrenta naminiai gyvūnai, graužikai, todėl labai svarbu, kad šulinys būtų sandariai uždengtas. Šulinių vandens kokybė labai priklauso nuo jų įrengimo. Yra šulinių, kurie neuždengiami, todėl į juos prikrinta lapų ir šiukšlių, įrengti netinkamose vietose (daubose arba netoli ūkinių pastatų), aplink šulinį neįrengta 2 m pločio akmenų grindinio, betoninės arba asfalto dangos su nuolydžiu nuo šulinio. Rentiniuose negali būti plyšių ir kiaurymių, kad į šulinį nepatektų lietaus ir polaidžio vandens, nuotekų. Kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti, efektyviausias yra mechaninis šulinio valymas. Šulinio dezinfekcijai galima naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizuotus ar registruotus ir turinčius autorizacijos ar registracijos liudijimą biocidus. Dezinfekuojamo vandens negalima vartoti, kol nebaigtos visos valymo procedūros, nes jis pavojingas sveikatai. Jei šulinio vanduo netinkamas vartoti, siūloma apsirūpinti saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu iš giliau esančių artezinių vandeningųjų sluoksnių arba iš kito šulinio, kurio vanduo atitinka saugos ir kokybės reikalavimus.
