Istorinė Panemunės pilis ieško naujo valdovo
Lietuvoje išlikusių istorinių pilių yra vos keletas, o Panemunės pilis pagrįstai laikoma geriausiai išlikusia renesansine reprezentacine pilimi Lietuvoje. Todėl galimybė tapti tokio turto savininku – itin reta. „Šiemet, aukštosioms mokykloms atsivėrus galimybei laisviau disponuoti savo turtu, jau ne viena jų pasinaudojo šia galimybe gauti papildomų lėšų. Neturėdami galimybės savo pinigais prisidėti prie Akademijos infrastruktūros atnaujinimo europiniuose projektuose, bendru sutarimu – nors ir sunkia širdimi – nusprendėme prioritetą teikti tiesioginei veiklai ir atsisakyti nekilnojamojo turto, kurį valdėme kelis dešimtmečius – Panemunės pilies“ sako VDA rektorius prof. Audrius Klimas. Pardavus pilį gautomis lėšomis Akademija planuoja iš esmės atnaujinti studijų procesus visuose fakultetuose, pasikviečiant dėstytojų iš Norvegijos, Danijos, Olandijos ir net Pietų Afrikos Respublikos. Studijų prorektorės prof. Eglės G. Bogdanienės teigimu, radikalus posūkis link tarptautiškumo buvo planuojamas jau seniai. „Dabar matome galimybę proveržiui. Tikslą tapti pirmaujančia regiono universitetine dailės mokykla pasieksime žymiai greičiau, nei planuota. Vyresniųjų klasių moksleiviai jau gali rengtis didžiumą dalykų Akademijoje studijuoti anglų ir prancūzų kalbomis“ teigia profesorė, „o bet kokie dirbtuvių aprūpinimo technika ir technologijomis trukdžiai netrukus bus pamiršti“.
Akademijos vadovybė tikisi, kad būsimasis savininkas taip pat jautriai žiūrės į pilies istoriją ir per kelis dešimtmečius susiformavusius jos ryšius su kultūra, menu ir ypač daile. Pilis – ne vien tik mūrai. Joje, kaip ir pridera, gyvena „nuosavas“ vaiduoklis, parapsichologus šiurpina po vienu iš bokštų buvusi kankinimų kamera, o palėpėje siaučia šikšnosparnių kolonija.
Tačiau tokius nepatogumus su kaupu turėtų kompensuoti kartu su pastatais ir žeme naujajam savininkui atiteksiantis grafo titulas ir Valstybinės heraldikos komisijos patvirtintas pilies herbas. „Jau turime rimtai besidominčių šiuo objektu fizinių asmenų“ sako pilies valdytojas Antanas Šveiberis, „tarp jų ir grafo Eperješo palikuonys, šiuo metu gyvenantys Zalcburge; prašymą įsigyti aukciono dokumentų kompletą taip pat įsigijo kelios įmonės bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities administracija“.
Kokia gi garsiosios pilies istorija, žengianti į naują etapą?
Dešiniojo Nemuno kranto aukštutinėje terasoje stovinti Panemunės pilis pastatyta jau pasibaigus kovų su kryžiuočiais epochai, toje vietoje buvusį dvarą 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas, atvykęs į Lietuvą Stepono Batoro valdymo metais. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius. Panemunėje ant aukštos natūralios kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis gyvenamasis ir šiaurinis ūkinis, juos iš pietų ir vakarų jungė aukštos gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais pietryčių ir pietvakarių kampuose (dabar išlikęs tik XVII a. vid. Dar paaukštintas pietvakarių bokštas). Pilies pastatai juosė trapecijos formos vidaus kiemą. Santūrios pastato išorės formos slėpė prabangiai įrengtus interjerus. Apie jų meninį vaizdą galima spręsti tik iš archeologinių radinių, iš jų bene įspūdingiausi yra ornamentuotų, herbais puoštų koklių fragmentai.
Po J. Eperješo mirties pilis galiausiai perėjo vienam iš jų – Kauno pavieto pastalininkui Kristupui Eperješui. 1649 m. buvo atlikta pilies rekonstrukcija, pilies rūmai įgijo manierizmo ar ankstyvojo baroko architektūros elementų, perstatyta arkada – baroko bruožų. Pastatydinti šiaurės vakarų ir šiaurės rytų bokštai (išliko tik pirmasis), sutvarkytas parkas.
1795 m. pilis atiteko buvusiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalkai Mykolui Gelgaudui, o vėliau jo sūnums Antanui ir Jonui. Lenkų kariuomenės generolas A. Gelgaudas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu Lietuvoje. Deja, sukilėliams pralaimėjus, pilis nusiaubta, apgriauta ir išplėšta, o 1832 m. perimta caro valdžios nuosavybėn. Negyvenama ir apleista ši pilis nebuvo dažnai perstatinėjama, todėl iki mūsų dienų jos architektūra pakito palyginti nedaug. Architektūros požiūriu šiandien tai yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis. Iš keturių pilies korpusų išliko trys: seniausias rytinis, XVIII a. Buvęs svarbiausias pietinis ir vakarinis. Pastarojo korpuso kampuose stovi du iš buvusių keturių pilies bokštų.
1961 m. Panemunės pilis įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.
Pilis bus parduota viešame aukcione dar šiemet, todėl visi norintys ją laisvai aplankyti kviečiami šią vasarą pasinaudoti galbūt paskutine proga – kas žino, koks ekscentriškas turtuolis grafas įsikurs už aukštų jos mūrų ir kaip jis žiūrės į atvykėlius.
