Kaip nepasiklysti mituose apie maistą?

Kokia informacija galima pasikliauti renkantis maisto produktus parduotuvių lentynose? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų  rekomendacijomis verta pasitikėti? Informacijos kiekis šiomis temomis – labai gausus, tad kaip atskirti patikimą nuo, švelniai tariant, abejotinos? Į diskusiją šia tema maisto gamintojus, gydytojus dietologus, valstybės institucijų, mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovus sukvietė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“.

Pažintis su produktu prasideda nuo etiketės

Visą pagrindinę informaciją apie maisto produktą išduoda jo etiketė. Ir jai keliami griežti reikalavimai – sūrio gaminys negali vadintis sūriu, mineralinis – stalo vandeniu ar atvirkščiai. Etiketėje išdėstyta ir gaminio sudėtis, ir maistingumo informacija – atrodytų, skaityk ir rinkis labiausiai tinkantį produktą.

„Tačiau „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad kas trečias lietuvis neskaito etikečių. O jei ir skaito, tai dažniausiai vien tam, kad pasižiūrėtų jo galiojimo datą“, – komentavo tyrimų rezultatus Margarita Čėglienė, kompanijos „Danone“ viešųjų ryšių ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims, pasakodama apie tai, kokią informaciją galima rasti produkto etiketėje.

Kitos, 2018 m. atliktos „Nielsen Global Omnibus Study“ duomenimis, tik 37 proc. lietuvių visada skaito informaciją ant pakuotės apie maistingąsias  medžiagas, 59 proc. tai daro kartais. Tačiau kiek iš to naudos? 10 proc. respondentų teigė, kad supranta visą perskaitytą informaciją, 28 proc. – nesupranta nieko.

Nors iš vienos pusės atrodo, kad susidomėjimas maistu auga geometrine progresija, tačiau iš kitos pusės – kai kalbama apie sveikatą, mityba nustumiama į šoną.

Renkantis produktus svarbiausia – skonis ir kaina

„Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto pasirinkimo kriterijai: skonis  – 39,7 proc., kaina – 31,9 proc. ir tik 13,4 proc. – sveikatos gerinimo tikslas“, – pateikė atlikto tyrimo rezultatus Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Daugiau tyrimo rezultatų, atspindinčių mūsų tautiečių mitybos įpročius: kasdien šviežias daržoves vartoja tik trečdalis, iš kurių tik 3 proc. – kelis kartus per dieną; daržovių ir vaisių – 260 g per dieną. Tik 41,5 proc. nesūdo jau pagamintų patiekalų;  per dieną vidutiniškai gaunama tik apie 16 g skaidulinių medžiagų (rekomenduojama paros norma – 25-35 g).

Rezultatas: daugėja sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mitybos įpročiai perduodami iš tėvų atžaloms – daugėja nutukusių vaikų.

Beje, žmonės ir patys pripažįsta, kad jų žinios apie mitybą nėra gilios. Tai liudija  R. Bartkevičiūtės pristatyti LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu 2017 12 mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai. Tik 11 proc. respondentų teisingai atsakė, kad penkis kartus per dieną reikia valgyti daržovių ir vaisių, net 36 proc. nežinojo, kokių riebalų reiktų vengti mityboje ir pan..

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje (koordinuoja SAM) numatyta formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, skatinti sveikos mitybos įpročius ir gerinti visoms gyventojų grupėms galimybes pasirinkti sveikatai palankų maistą.

Kaip pranešime minėjo R. Bartkevičiūtė, siekiant šių tikslų Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (SVB) sistemingai teikia gyventojams mokslu pagrįstą informaciją, organizuoja įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos mokymus, rengia  teorinius bei praktinius užsiėmimus, tęstinius sveikos mitybos mokymus, seminarus ir pan., skelbia informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose; viešose vietose, transporte. Savivaldybių VSB 2019 m. prioritetai –  surengti tikslinių gyventojų grupių: pedagogų, vaikų tėvų, ugdymo įstaigų virėjų – sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo principų mokymus, kad jų dalyviai toliau perteiktų sveikos mitybos žinias vaikams bei kitiems bendruomenės nariams, kad gerėtų gyventojų mityba ir sveikata.

Svarbu nepasitikėti netikrais pranašais

Informacijos apie mitybą tikrai netrūksta. Internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose  galima rasti įvairiausių patarimų, rekomendacijų, kvietimų užsiregistruoti į kursus ir pan. Tačiau kaip atsirinkti – kuriais jų galima pasitikėti? Prieš tai pranešime minėtą informaciją neretai užgožia kita.

„Su tokiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos gyventojai. Jungtinėje Karalystėje buvo nuspręsta patikrinti interneto svetaines, skelbiančias informaciją apie sveiką mitybą: paaiškėjo, kad patikima, mokslu grįsta informacija pateikiama tik vienoje iš devynių“, – pristatydama pranešimą „Kaip nepasiklysti informacijos apie maistą gausoje – ar gydytojai dietologai yra vartotojų vedliai?“  kalbėjo gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

Pasak pranešėjos, apie maitinimąsi konsultuoja gydytojai dietologai, dietistai, visuomenės sveikatos specialistai, mitybos konsultantai, sporto treneriai. Vieni specialistai yra profesionalūs, turintys atitinkamą išsilavinimą, universitete ar kolegijoje įgavę įvairiapusių žinių, kiti – paskaitę kelias knygas, išklausę neapibrėžtos trukmės kursus arba tiesiog parduodantys „savo sėkmės istoriją“. Kuo jie skiriasi ir kokios jų kiekvieno kompetencijos – tai perprasti eiliniam piliečiui tikrai nėra paprasta. O sukurti patikimo specialisto įvaizdį ne taip ir sudėtinga: nurodomos solidžios pareigos, apsivelkamas baltas chalatas, paminimos mokyklos, kuriose studijuota (o ar baigta, koks jų lygis?) ir pan.

Tad renkantis specialistą, kurio rekomendacijomis planuojama vadovautis, reiktų pasidomėti jo išsilavinimu, patirtimi. Jei jis vadinasi gydytoju dietologu – ar jo licenciją galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM interneto svetainėje. Jeigu ne – vadinasi, tas žmogus dietologu vadinasi nepelnytai. Skaitomus straipsnius taip pat derėtų vertinti kritiškai – kokiais tyrimais remiantis jie parengti, kokia tyrimo apimtis, ar jis tinkamai atliktas, be to svarbu atskirti pirminius (pats tyrimas) ir antrinius (pasakojimas apie atliktą tyrimą žiniasklaidoje) šaltinius. Ar tai yra paprasta? Žinoma, kad ne. Bet kai kalbama apie sveikatą ir gerą savijautą, visgi svarbu nepamiršti kritinio mąstymo ir aklai nepasitikėti pateikta ar internete rasta informacija.