Geopolitikos diagnostika: Rusija-Kinija, Moldova, Kazachstanas

Rusija-Kinija

Faktas:

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu sutarė tarpusavio prekyboje plėtoti  atsiskaitymų nacionaline valiuta praktiką…

Diagnozė:

Žinoma, smagu dviem „trečiojo pasaulio“ šalims nepriklausyti nuo dolerių ir eurų, tačiau kur kas svarbesnė ne pinigai čia svarbiausia – svarbiausia politinis susitikimo fonas.

Kinijos lyderio vizitas buvo iš tiesų „ne dėl Putino“, o dalyvauti Peterburgo ekonomikos forume (vos ne kaip Estijos prezidentės…). Forumas – rytietiškai nevykusi Davoso alternatyva – rengiamas kasmet nuo 1997 m., o nuo 2006 m. globojamas Rusijos prezidento. Dalyviai daugiau iš Rytų nei Vakarų, bet Kinijos vadovo buvimas forume – saldainiukas Putinui, nes šiaip ekonominis bendravimas tarp Rusijos ir Kinijos nėra jau toks įspūdingas, kaip kartais piešiama. Kinijos eksportas į JAV sudaro 20 šalies eksporto procentų, tuo tarpu eksportas į Rusiją – mažiau kaip 2. Rusijai reikia būti „didele“, tad reikia kažkaip būti labiau Kinijos partnere, nei savyje užsisklendusia valstybe. Kinijai reikia Rusijos, nes santykiai su JAV komplikuojasi.

Rusai kinams gali siūlyti ne ką daugiau, kaip žaliavas, kinai gi – jau turi modernias (nors ne visada saugias) technologijas. Jei nuo Huawei planų Vakarai kaip nors apsisaugos, tai į Rusiją jis tikrai ateis.

Moldova

Faktas:

Šalyje paskelbta apie valdančios koalicijos sudarymą, tačiau konstitucinis teismas nušalino nuo pareigų prezidentą, paleido parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.

Diagnozė:

Keista ir paslaptinga šalis, kurioje daug kas daroma lyg tyčia, kad būtų neaiškiau. Penktadienį baigėsi 90 dienų terminas formuoti koaliciją ir vyriausybę, šeštadienį pasirodė vyriausybė, o sekmadienį konstitucinis teismas paskelbė ją negaliojančia, „atstatydino“ prezidentą, paleido vos savo lyderius išsirinkusį parlamentą, savotiškai palikdamas valdžią tiems, kurių koalicijoje nėra.

Tai tik ledkalnio viršūnė, nes valdančiąją koalicija suformavo, regis, visiškai nesutaikomi priešai – į Maskvą besidairantys socialistai ir europinės integracijos siekiantis ACUM blokas. Koalicinė sutartis pasiekta veikiau  su Rusijos, o ne Europos Sąjungos pagalba. Niekas negali racionaliai paaiškinti, kodėl vyriausybė (o jos tikrai reikėjo) negalėjo pasirodyti dieną prieš, o pasirodė dieną po…?

Tai tik pradžia. Parlamentas išsiskirstyti nesutiko, socialistų partijai ir blokui ACUM atstovaujantys deputatai priėmė deklaraciją, kurioje laikinąjį premjerą Pavelą Filipą, tapusį realiu šalies vadovu, apkaltino valdžios uzurpacija ir perversmu. Ginkluotosios pajėgos sako, nesikiš. Bet kas ten žino…, jose tiek daug svetimų valstybių įtakų.

Ne taip seniai Moldova buvo laikoma Europos Sąjungos Rytų partnerystės projekto lydere. Panašu kad lyderio marškinėliai nuplyšo. O ir pačiai politikai tai tikra kompromitacija.

Kazachstanas

Faktas: 

Preliminariais (naujausiais) duomenimis, Kazachstano prezidento rinkimuose dabartinis valstybės vadovas Kasymas Tokajevas surinko daugiau kaip 70 proc. balsų,

Diagnozė:

Antrojo turo tikrai neprireiks. Pasak „The Economist“ savaitraščio, rinkimų choreografija sutvarkyta visai normaliai. Šito ir reikėjo tikėtis. Reikėjo tikėtis, kad bus boikotuojančių ir protestuojančių, bus sulaikytų ir nutildytų. Bus svarstymų, ar viskas laisva ir teisinga ar ne iki galo. Lūkesčiai išsipildė, viskas taip, kaip tipinėje postsovietinėje valstybėje.

Opozicija ragino rinkimus boikotuoti, o teismai dar prieš balsavimą protestuotojams skyrė trumpas arešto bausmes, policija vykdė kratas opozicijos aktyvistų namuose.

Prieš dvidešimt-trisdešimt metų demokratinė euroatlantinė erdvė reikštų nerimą ar bent abejones, šiandien ji tiesiog sveikina šalies stabilumą. Kazachstanas yra prekybos ir kitokio biznio partneris, ir ne taip svarbu, kiek ten tos rinkimų demokratijos yra. Pastarieji dešimtmečiai „įrodė“, kad biznio sėkmė nuo demokratijos lygmens dažniausiai nepriklauso, tad ne taip svarbu jos reikalauti. Kazachstanas nėra nei Europos Sąjunga, nei Europos Taryba, kad pastarosios organizacijos labai „pergyventų“.

Beje, išrinktasis Prezidentas pažadėjo tęsti dabartinę užsienio ir vidaus politiką. O ko dar reikia?

Užsk. Nr. EV-122