Stoniškių bibliotekoje prisiminimų popietė „Viską saugok, atmintie…“
Tremtinės Stefos Večerskytės-Daukšienės sukurtomis eilėmis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialo lankytoja Biruta Sudeikienė pradėjo popietę, skirtą Gedulo ir vilties dienai paminėti. Bibliotekininkė Zofija Genutienė trumpai priminė tolimus, skaudžius laikus, kuomet daugybė žmonių buvo atplėšti nuo gimtinės ir gyvuliniais vagonais išvežti į nebūtį bei perskaitė Vytauto Cinausko eilėraštį „Kiek dar gyvensi, tremtiny?“, kuris ragina mylėti, kovoti, atleisti ir neturėti širdyje blogų minčių. Renginio metu pristatė parengtą literatūrinę parodą „Liko Šiaurėj mūs pėdos įmintos…“.
Buvęs tremtinys Algimantas Kilinskas pasidalino savo prisiminimais, kurių dauguma klausėsi su grauduliu. Būdamas dar vaikas, 1944 metais jo šeima su šešiais mažais vaikais buvo išvežta darbams į Vokietiją. Nors tai nebuvo Sibiro tremtis, bet nė kiek nesiskyrė savo sunkumais. Gerbiamo Algimanto vaikystės prisiminimai verti atskiros knygos . Su didžiulę pagarbą prisimenant Algimanto tėvus Praną ir Bronislavą Kilinskus, turėjusius 13 vaikų, tad tik galima įsivaizduoti, kaip jiems reikėjo stengtis, kad būtų visi pamaitinti ir aprengti. Laikai buvo sunkūs, visko stigo, bet niekada neapleido viltis, kad ateityje bus geriau. Tėvas buvo paprastas, darbštus ir kūrybingas žmogus.
Popietėje dalyvavusi Algimanto jaunesnioji sesuo šilgališkė Valerija Zumarienė prisiminė tėvelio eilėraštį, sukurtą specialiai jiems, vaikams. Valerija su malonumu pasidalino ir savo pačios kurtomis eilėmis, širdimi išdainuotų – apie meilę Lietuvai, apie emigraciją, gimtinės ilgesį… Kiek artimieji prisimena, Valerija svajodavo ir kurdavo nuo pat mažumės.
Stoniškietis kraštotyrininkas, literatas Bronius Bagdonas gėrėjosi eilių skambumu, dalinosi savo pastebėjimais apie nelengvą daugumos lietuvių dalią, patirtus tremties sunkumus.
Netylant prisiminimams bei eilių posmams puodeliuose vėso kava…