Šeduvos gimnazijai – 100 metų
Šiais, kaip ir kiekvienais, mokslo metais Šeduvos gimnazijoje netrūko mokinių šurmulio, kartu susitelkimo klajojant po mokslo pasaulį. Atrodė, viskas kaip visada, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Dar mokslo metų pradžioje miestui ir pasauliui buvo paskelbta, kad 2019-ųjų metų birželio penkioliktą dieną vyks šventė, skirta Šeduvos gimnazijos šimtmečiui. Besirengdama jubiliejui, visa mokyklos bendruomenė darėsi vis labiau panaši į teritorijoje esantį skruzdėlyną – kiekvienas tyliai, vieningai plušėjo, po šapelį nešė: kas rašė ir mokėsi eiles, kas repetavo dainas ir šokius, kas rūpinosi, kad kiekvienas mokyklos kampelis būtų jaukus, svetingai pasitinkantis atvykstantį.
Šventės dieną saulė auksiniais spinduliais nutvieskė ne tik gimnazijos pastatus, bet ir į juos įžengiančių širdis. Norinčių užsiregistruoti maloniai nustebino šventės rengėjus. Buvo džiugu matyti, kaip senjorai vėl pasijuto esą mokiniai, jauni, energingi, besidalijantys šypsena ir su juos pasitinkančiais, ir vienas su kitu. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis už gimnazijos bendruomenę Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Klebonas Virginijus Kazaitis pakvietė susirinkuosiuosius verčiant naują gimnazijos šimtmečio puslapį, melstis už tuos, kurie jau ilsisi, ir už tuos, kurie savo darbais ir siekiais šiandien garsina Šeduvą, tuos, kurie ugdo jaunąją kartą. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris Evaldas Alūza, buvę mokyklos abiturientai Tadas Rudys, Radviliškio dekanato dekanas, Vidmantas Kapučinskas, Pašvitinio Švč. Trejybės ir Lauksodžio Šv. Aloyzo parapijų klebonas.
Vyskupas džiaugėsi, kad atėjo šimtą metų laukta diena – nepaprasto džiaugsmo šventė. Jo Ekscelencija sakė, kad pirmiausia reikia dėkoti tiems, kurie dalijosi savo meile, o dabar žvelgia iš amžinosios tėvynės. Vyskupas palinkėjo gyventi taip, kad būtų daugiau šviesos, meilės, ištikimybės. Jis, cituodamas apaštalo Pauliaus žodžius, visiems palinkėjo apsirengti Kristumi – tiesa, meile, šventumu, tikruoju džiaugsmu, išsaugoti tai ir branginti. Šv. Mišiose giedojo iš Prancūzijos atvykęs 53 mokyklos laidos abiturientas Mindaugas Diliautas. Skaitinį iš Naujojo Testamento skaitė Ia klasės mokinys Nojus Pilipaitis, Visuotine malda į susirinkusiuosius kreipėsi 8b klasės mokinys Eitvydas Paškevičius. Visi besimeldžiantieji prašė Viešpaties Dievo pripildyti visą Šeduvos gimnazijos bendruomenę savąja Dvasia, kad būtume tvirti tikėdami, ištvermingi vildamiesi ir veiklūs mylėdami. Nešant atnašas, jas komentavo 56-osios laidos abiturientė Eglė Chopaitė – Mockevičienė. Buvo atnašaujamos gėlės, duona ir vynas. Susirinkusiųjų dėmesį patraukė Raktas – saugumo ir paslapties garantas, vilties ir atradimo simbolis, kelio į mintį pradžia. Jis perduodamas iš paliekančių mokyklą abiturientų rankų į jaunesnių mokinių rankas kaip saugumas knygų ir žodžių, perduodamų iš lūpų į lūpas per kartų kartas. Buvo padėkota Dievui, kuris sukūrė Žodį, per kurį visi pamato išminties ir prasmės spindesį.
Kartu su visus palaiminusius Jo Ekscelencija vyskupu, nešini gimnazijos ženklu, Lietuvos Respublikos ir gimnazijos vėliavomis šventės dalyviai iškilminga eisena, grojant orkestrui, pasuko gimnazijos link. Prie 1940-aisiais metais atidarytos dviaukštės mūrinės mokyklos Panevėžio gatvėje vyko akmens, skirto mokyklos šimtmečiui, atidengimas. Jį poetiniu žodžiu pradėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Dianos Variakojienės paruošti mokiniai, kompozicijos leitmotyvu pasirinkę rašytojo V. Mykolaičio – Putino žodžius ,,Yra nematoma jungtis/ Tarp mūs visų širdžių“, kurie užrašyti ir ant paminklinio akmens. Jo autorius ir architektas – buvęs mokyklos abiturientas Renaldas Skromanas. Tai jo dovana Šeduvos mokyklai jubiliejaus proga. Akmenį atidengė buvę mokyklos direktoriai Valentinas Paliūnis, Antanas Lapinskis, Saulius Atalas Valčiukas, Kazimieras Augulis, kuris, kalbėjęs direktorių vardu, kreipėsi į ceremonijos dalyvius ne kartą gimnazijos bendruomenei kartotais žodžiais, kad čia dirba patys geriausi mokytojai, kurie ugdo kūrybingus mokinius. Taip pat jis padėkojo mokyklos 3 laidos abiturientui, literatūros kritikui, vertėjui, humanitarinių mokslų daktarui Jonui Linkevičiui, išleidusiam apie mokyklą net tris knygas, kurios paskleidė žinią apie Šeduvos gimnaziją visame pasaulyje. Kalbėtojas padėkojo visiems, kas, dalyvaudami respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, nuoširdžiai ir inovatyviai dirbdami, siekė gimnazijos statuso. Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio pastangų dėka buvo renovuoti visi trys gimnazijos pastatai, įrengti nauji kabinetai, aprūpinti modernia informacine technika. Šeduvių šnekta į visus kreipėsi Šeduvos miesto ir Radviliškio krašto Garbės pilietė, šviesuolė, etninės kultūros puoselėtoja Emilija Brajinskienė: ,,Būkit pasveikinti, sugrįžę į savo jaunystės miestą“, – sakė ji. Visų šeduvių vadinama Baba prisiminė 1949-uosius metus, kai ji, 6–osios laidos abiturientė, baigė šią mokyklą. Kalbėtoja pastebėjo, kad laikai keičiasi, bet nesikeičia žmogiškosios, krikščioniškosios vertybės, pagal kurias turi gyventi kiekvienas. Gimnazijos direktorius padėkojo visiems, kurie, nešdami po mažą akmenėlį, sukūrė tokį didingą paminklą ir pakvietė aplankyti gimnazijos edukacines erdves, parodas, muziejų.
Aplankyti iš tiesų buvo ką. 2016-aisiais metais gimnazija yra pripažinta tvarkomų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja. Eidami į pagrindinį pastatą, svečiai ir buvę mokyklos mokiniai galėjo gėrėtis senojo sodo obelimis, už juos gerokai vyresniais plačiašakiais medžiais, sukėlusiais ne vienam įvairiausių prisiminimų. Čia pat buvo galima aplankyti mokomąją fermą, kurioje auginami ir prižiūrimi žirgas, ponis, kurie ganosi įrengtoje ganykloje, o per šventes vežioja visus norinčius, triušiai, šuo, kačių šeimyna. Tie, kurie aplankė specialiojo ugdymo skyriaus teritoriją, galėjo medžių pavėsyje pasivaikščioti ,,Pojūčiu taku“, išgrįstu įvairiais akmenukais, kankorėžiais, smėliu, žvyru, smulkiomis šakelėmis, pamatyti senovinį avilį, vabzdžių viešbutį, pasigėrėti etnokultūriniame darželyje pasodintais tik lietuvių darželiuose augintais augalais, kurių dauguma dabar žydi. Daug lankytojų susilaukė ir gimnazijos Antano Bukausko kraštotyros muziejus, prie kurio eksponatų gausinimo daug prisideda kraštotyrininkas Vidmantas Vingelis. Vidinis gimnazijos kiemas prie įėjimo į muziejų buvo išklotas kiekvienos klasės ,,išaustais“ kilimais iš įvairiausių gamtos gėrybių. Šalia koncertinės aikštelės visų klasių kolektyvai paruošė stendus, skirtus kiekvienai abiturientų laidai. Juose eksponuojamose nuotraukose užfiksuotos svarbiausios ir įdomiausios buvimo mokykloje akimirkos, sukėlusios žiūrėtojams daug malonių prisiminimų.
Popietę visi buvo pakviesti į šventinį koncertą ,,Kartų susitikimas“, kurį režisavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Virginija Diržinauskienė. Sugiedojus valstybės himną, šventės dalyvius pasveikino pradinių klasių mokinių choras (vadovė muzikos mokytoja Rita Ivoškienė) kartu su gimnazijos I laidos abituriente Vaiva Diržinauskyte. Koncertą vedė buvęs gimnazijos mokytojas Arvydas Kavaliauskas, VIII laidos abiturientas Elvis Skukauskas ir abiturientas Gedas Pelenis, kurie kartu su pradinių klasių šokių kolektyvu (vadovas mokytojas Astijus Poška) pakvietė pasveikinti vieni kitus. Klausydami XI laidos abiturientės Gabrielės Skromanaitės atliekamos Albinoni ir Giazoto dainos ,,Adadžio“, koncerto žiūrovai atsistoję pagerbė visus, mokytojus ir mokinius, išėjusius Anapilin. Šventės rytą pirmiausia buvo pagerbti mokytojai, besiilsintys miesto kapinėse. Ant kiekvieno kapo buvo uždegta žvakelė, kaip niekada nenutrūksiančio ryšio su jais simbolis. Klausantis dainos ekrane rodomos išėjusiųjų nuotraukos ne vieno širdyje sukėlė emocijų sumaištį: graudulį ir džiaugsmą, netekties, kartu garbės ir pasididžiavimo jausmą, kad teko būti jų mokiniais, auklėtiniais, kartu dirbti. Ne viskas miršta, ką mirtis paliečia. ,,Aleliuja“ – taip savo šokį pavadino ir atliko šokių studijos ,,Vaivorykštė“ (vadovas mokytojas Astijus Poška) šokėjai. Gimnazijos pučiamųjų orkestras (vadovas Kęstutis Meškauskas) atliko Mindaugo Tamošiūno kūrinį ,,Džiaugsmas“, nes būtent atradimo džiaugsmą pirmąkart patiriame mokykloje. 1965-aisiais metais susikūręs kolektyvas, vienintelis išlikęs rajone ir jam atstovaujantis įvairiuose respublikos ir tarptautiniuose renginiuose, netilpo scenoje. Jį papildė buvę jo nariai: 51-osios laidos abiturientas Kęstutis Meškauskas, 54-osios – Marius Vedeckis, III-osios – Laurynas Brunis ir XIII-osios laidos abiturientai Audrius Akučka, Kotryna Čiūdaraitė, Adas Juška, Gendrutis Junka, Urtė Žukauskaitė. Dainą ,,Skrydis“ ,,suskrido“ atlikti 49-osios laidos abiturientė Alma Antanavičiūtė, 52-osios – Rita Šlivinskaitė, 60-osios – Agnė Lukoševičiūtė, 61-osios – Aušra Stanevičiūtė, I-osios – Šarūnas Lukoševičius, II-osios – Edita Rutkauskaitė-Varneckienė. Daugiau kaip dešimtmetį Šeduvos gimnazijoje skambėjo ansamblio ,,DŽA-DA“ dainos. Vėl visus nudžiugino ansambliečių ir vadovės mokytojos Aurelijos Meškauskienės atliekamas kūrinys. Šventę baigė buvusios mokyklos mokytojos, dabar joje savanoriaujančios Joanos Vasiliauskienės įvairių kartų liaudies šokių kolektyvų pasirodymas, kuriam atlikti prireikė visos krepšinio aikštelės. Tai buvo vaikų, senelių bei anūkų ,,Pasivaikščiojimas“, šokiu ,,Jaunimėlis“ visi buvo pakviesti likti kartu ,,Iki paryčių“, o ,,Gegužinę polką“ šoko visi, kas norėjo ir galėjo. Pasirodymas sukėlė didžiules žiūrovų ovacijas, o šokėjai, visų respublikinių dainų ir šokių švenčių dalyviai, dėkodami savo vadovei, tradiciškai ją pakilojo. Koncertą baigė visi kartu, sugiedoję gimnazijos himną.
Gimnazija sulaukė ir daug mielų svečių. Į šventę atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Šeduvos mokyklos 34-osios laidos abiturientas Algirdas Butkevičius padėkojo Radviliškio rajono savivaldybės merui Antanui Čepononiui, gimnazijos direktoriui Laimučiui Škleinikui, įgyvendinantiems įvairius projektus kartu su visa gimnazijos bendruomene, kurią pavadino stipria komanda, garsinančia Šeduvą. Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas, dirbdamas Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje, besilankantis įvairiose ugdymo įstaigose, Šeduvos gimnaziją pavadino viena gražiausių mokyklų respublikoje. Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo pasveikinimo kalbą pradėjo klausimu, ko jam labiausiai trūko – mokytis Šeduvos gimnazijoje. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Zenonas Misiūnas pabrėžė, kad Šeduvos gimnazija, ypač specialiojo ugdymo skyrius, savo sportiniais laimėjimais išgarsino savo vardą tarptautinėse sporto arenose: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Korėjoje, Austrijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Belgijoje. Iš ten parvežti visų spalvų medaliai, sportininkai už sportines pergales apdovanoti Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Svečias už puikų darbą, inovatyvią veiklą, rengiant specialiųjų poreikių mokinius, padėkojo gimnazijos kūno kultūros mokytojui Arūnui Bagdonui, Lietuvos specialiosios olimpiados valdybos nariui, nacionalinių programų direktoriui.
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis sakė pasijutęs esąs Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėje, kurioje su šokių kolektyvais visada dalyvaudavo ir mokytoja Joana Vasiliauskienė. Jai ir buvusiam mokyklos direktoriui Antanui Lapinskiui buvo įteikti aukščiausi Rdaviliškio rajono svaivaldybės apdovaniojimai – mero Padėkos ženklai. Mokytoja buvo apdovanota dar viena ypatinga dovana – jai auklėtiniai, 36-osios laidos abiturientai, įteikė nukaldintą karūną, kurios vainiklapiai yra batų kurpaliai, simbolizuojantys, kiek daug ant jų buvo pasiūta batų, kuriuos sudėvėjo mokytojos išugdyti šokėjai. Gimnaziją jubiliejaus proga taip pat sveikino Šeduvos memorialinio fondo muziejaus ,,Dingęs Štetlas“ edukacijos ir paslaugų lankytojams koordinatorė Irina Pocienė, Radviliškio rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė ir vyriausioji specialistė Marija Motiejūnienė, Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė, Šeduvos seniūnas , 60-osios laidos abiturientas Justinas Pranys, Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė, taip pat buvusi mokyklos abiturientė Aušra Čiūdarienė, Šeduvos kultūros ir amatų centro laikinoji vadovė, 35-osios laidos abiturientė Izolina Staniulienė, Šeduvos lopšelio-darželio direktorė, taip pat buvusi mokyklos abiturientė Daiva Staškūnienė, Radviliškio dailės mokyklos atstovės, Pakalniškių bendruomenė, 37-osios laidos abiturientai.
Šventės dalyvius sujaudino 6b klasės mokinių nufilmuotas susitikimas su 1-osios laidos abituriente, baigusia mokyklą 1944-aisiais metais, Milda Brone Bičkaite – Zarankiene, dabar gyvenančia Utenoje, ir jos sveikinimas.
Koncertinės programos pabaigoje gimnazijos direktorius, 35-osios laidos abiturientas, padėkojo šventės svečiams, buvusiems mokyklos direktoriams, rėmėjams, šventės organizatoriams, dalyvavusiems koncerte esantiems, o ypač buvusiems mokyklos mokiniams, kurie ir buvo pagrindiniai jo dalyviai. Tai pati gražiausia jų padėka tiems, su kuriais buvo kartu vienu iš svarbiausių savo gyvenimo etapų. Direktorius kreipėsi į daugiau kaip šimtą gimnazijos bendruomenės narių ir kartu su pavaduotojomis ugdymui Daiva Kavaliauskiene ir Vida Makutiene bei pavaduotoju ūkio reikalams Gintautu Makučiu kiekvienam įteikė Šeduvos gimnazijos 100-mečio žmogaus garbės ženklą.
Po šventinio koncerto buvę mokyklos mokiniai susitiko klasėse. Nutilęs gimnazijos pastatas vėl atgijo, girdėjosi jaunatviškas juokas, klegesys. Vakare šventė tęsėsi lauke, skambėjo dainos, šokių aikštelėje sukosi poros. Kartų susitikimą vainikavo fejerverkai, į kuriuos žiūrint ne vieno mintyse skambėjo gimnazijos himno žodžiai: „Didžiuotis mes galim šventove sava.“
