27 birželio, 2019
Rita Grinienė

Pirmą kartą pasaulyje atliktas meldinių nendrinukių perkėlimas pasitvirtino kaip efektyvus

Šią savaitę Žuvinto biosferos rezervate baigta pirmoji meldinių nendrinukių patelių paieška. Jai pasibaigus konstatuota, jog iš 49 pernai iš Baltarusijos atvežtų ir į laisvę paleistų paukščių bent 11 čia grįžo, o perkeltos patelės sėkmingai veda savo vaikus. Meldinių nendrinukių paieškoje Žuvinto paežerių viksvinėse pievose dalyvavo Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai ir patyrusių ornitologų iš Baltarusijos ir Lietuvos komanda.

„Šią savaitę Žuvinte lankėsi mūsų kolegos iš Baltarusijos, jiems pavyko rasti 2 pernai į Žuvintą perkeltas ir šiemet iš Afrikos čia sėkmingai grįžusias pateles. Ornitologai matė ir po pelkę skraidančius šių patelių jauniklius. Tai reiškia, kad perkeltos nendrinukės sėkmingai prisitaikė prie laukinio gyvenimo. Mokslininkai taip pat stebėjo 9 patinėlius, kuriuos mes jau anksčiau buvome radę. Tokio gero rezultato nesitikėjo tarptautiniai ekspertai – sugrįžusių paukščių procentinė dalis viršija natūralų pirmamečių paukščių grįžtamumo rodiklį.” – apie pirmojo pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimo rezultatus kalba šios rūšies apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Gamtininkų teigimu, grįžusių paukščių gali būti ir daugiau. „Šią savaitę vykusių paieškų metu daugelis patelių laikėsi arti nendryno, o jaunikliai jau patys skraidė. Tai rodo, kad jos jau išvedė pirmąją vadą ir dar neišvedė antrosios. Tokiu momentu stebėti šias išskirtinėmis slapukavimo savybėmis pasižyminčias pateles labai sudėtinga. Jau artimiausiu metu drauge su šiemet į Žuvintą atvežtais mažyliais persikelsime gyventi į pelkes ir turėsime dar daugiau laiko stebėjimams. Gali būti, kad grįžusių patelių rasime ir daugiau.“ – teigia Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.

Šį mėnesį Lietuvoje lankęsis Vokietijos mokslininkas, Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės primininkas, daugiau kaip 20 metų tyrinėjantis šią rūšį, dr. Martinas Fladė teigė, kad jį džiugina kolegų Lietuvoje ir Baltarusijoje pasiekimai. „Meldinių nendrinukių perkėlimas iš Zvaniec pelkės pietvakarių Baltarusijoje į Žuvinto biosferos rezervatą yra tarptautinės šios rūšies išsaugojimo strategijos dalis. Vertinant iš mokslinės perspektyvos, meldinių nendrinukių perkėlimas yra nuosekliai ir labai kruopščiai apgalvotas. Aš esu sužavėtas perkėlimo rezultatais. Praėjusiais metais Žuvinte susirinkusi tarptautinė Patariamoji mokslo taryba sutarė, kad jei sugrįžtų 20 % perkeltų jauniklių (o tai yra – 10 paukščių), tai būtų nepaprasta perkėlimo programos sėkmė. Dabartinis rezultatas jau viršija visus lūkesčius. Perkėlimo rezultatų sėkmė jūsų šalyje nulems tarptautinę rūšies išsaugojimo strategijos kryptį – taikant šį metodą galbūt galėsime atkurti šios rūšies populiacijas Europoje. Mes Vokietijoje esame rimtai pasiryžę mokytis iš Lietuvos ir Baltarusijos kolegų ir pakartoti jų ištobulintą perkėlimo metodą atkurtose buveinėse mūsų šalyje. To pat tikisi ir Lenkija bei Vengrija.” – sake dr. Martinas Fladė.

Su meldinių nendrinukių perkėlimu ir kitomis šios rūšies išsaugojimo veiklomis visuomenė gali susipažinti sekdami video dienoraštį ir šį savaitgalį dalyvaudami renginiuose Alytaus rajone – penktadienį 19 val. Alytaus bare „Bar.zdotas“ (Rotušės a. 4, Alytus) neformalioje diskusijoje ir šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val. vyksiančioje atvirų durų dienoje Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje.

Meldinių nendrinukių perkėlimo programa vyksta jau antrus metus. Iš viso, į Žuvinto biosferos rezervatą iš Baltarusijos atvežta 100 retų paukščių jauniklių. Pirmasis meldinių nendrinukių perkėlimo etapas vyko pernai. 98 % atsivežtų paukščių buvo sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę. Dabar jau žinoma, kad iš jų bent 11 paukščių grįžo. Šiemet į Žuvintą atvežta dar 50 šių paukščių jauniklių. Kol kas visi jie sėkmingai auga ir šią savaitę jie jau bus perkelti į specialiai jiems įrengtus lauko aviariumus.

Meldinių nendrinukių perkėlimas yra tik viena iš 7 metus Lietuvoje ir Baltarusijoje truksiančio šios rūšies apsaugos projekto veiklų, sudaranti vos 5 % bendro biudžeto. Projekto metu taip pat atkuriama 20 000 ha buveinių, kuriose namus randa gausybė meldinės nendrinukės kaimynų – stulgių, raudonkojų tulikų, griežlių ir kitų paukščių, įrengiami vandens lygį reguliuoti padedantys įrenginiai, statomas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, padedantis spręsti vėlai nušienautos biomasės išvežimo iš laukų problemą, vykdomos gamtinio švietimo, komunikacijos veiklos.

 


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]