3 liepos, 2019

Zarasų rajonas spirga idėjomis: nuo pėsčiųjų žygių su atrakcijomis iki nakvynės traukinio vagone

Ne kartą girdėjome, kai kaimai – tuštėja. Tačiau juose – ir gamta, ir nepaprastai įdomūs senoliai, ir istorijos paveldas. Salako ir Turmanto bendruomenėms tereikėjo vos kelių susibūrimų, kad sugalvotų, kaip į šiuos miestelius pritraukti daugiau turistų ir į paslaugų jiems teikimą įtrauktų vietos bendruomenę.

Salakas – pėsčiųjų žygiai per miškus ir vietinių namus

Salako ir Turmanto bendruomenių pirmininkės dalyvavo Britų Tarybos finansuotame projekte „Socialinė simpatija“, kuriuo siekiama išjudinti regionų gyvetojus, paskatinti juos veikti.
Vos per pirmą susibūrimą Salako bendruomenės pirmininkei Ritai Pumputei bekalbant su vietiniais gyventojais, kilo mintis miestelį paversti pėsčiųjų žygių sostine – juk pastarieji šiuo metu žaibiškai populiarėja.

Salako apylinkės – tai didingi miškai ir ežeras, istorinio paveldo objektai. Tačiau kad žygeivių patirtis būtų neužmirštama, bendruomenė pasiryžo įtraukti ir gyventojus – maršrutai vestų pro aistringo bitininko sodybą, „daiktų muziejaus“ kolekcionieriaus namus, kitoje sodyboje žygeiviai būtų pavaišinti ką tik išvirta žuviene ar kitu šiam miesteliui būdingu patiekalu.

„Kol kas neturime lėšų, tad ketiname veikti su tuo, ką turime. Reikia pačioms pereiti tuos numatytus maršrutus, pagalvoti, ko tose trasose trūksta galbūt pakviesti žygeivius-entuziastus juos išbandyti ir įvertinti“, – sakė R.Pumputė. Ji dėkojo Antalieptės miestelyje veikiančio „Inovatorių slėnio“ atstovams – šie padėjo išsigryninti, ką vertingo turi Salakas ir kaip galima tai išnaudoti.

Kol kas salakiečiai daugiausiai galvoja apie žygius šeimoms – tai reiškia, jog kas porą nueitų kilometrų lauktu kokia nors atrakcija ar užduotis, galbūt – pietūs vietinių sodyboje, skirtinguose žygio punktus reikėtų rinkti antspaudus, o sėkmingai įveikus maršrutą žygio dalyviai būtų apdovanojami. Žygiai būtų mokami, tačiau naudą pajustų visa Salako bendruomenė.

„Turime įrengtas dviračių trasas ir svarstome, galbūt jas lengvai pavyktų pritaikyti žygeiviams? Padarytume trasą ir profesionalams, kokių 15 kilometrų, kad galėtų pražygiuoti nesustodami. Svarstome, jog viena trasa galėtų būti susijusi su žydų paveldu, vestų per jų kapines, kitus objektus“, – atskleidė R.Pumputė.

Pašnekovė pridūrė, kad žygius organizuoti ketinama ir žiemą, vėgi sušildant žygeivius šviežiai išvirta žuviene.

Lietuvos pasienyje nori sukurti sąlygas prisiminti karo įvykius ir egzotiškai pernakvoti

Tuo metu Turmanto rusų bendruomenės pirmininkė Tatjana Jermolajeva beria vieną idėją po kitos – jos miestelio žmonės sugalvojo, kad reikėtų išnaudoti likusį karo laikų paveldą.

Per Turmantą kažkada ėjo fronto linija, aplink miestelį yra apie 40 bunkerių, Turmantas vienintelis turi savo geležinkelį. Trys ežerai, besidalinantys tą patį Kampuočio pavadinimą yra ant Lietuvos sienos su Latvija ribos – kažkada per juos taip pat ėjo fronto linija.

„Savo idėjas išsakėme seniūnui – jam jos labai patiko. Sužinojome, kad turizmo informacijos centre dirba Ramūnas Keršys, kuris turi daug žinių apie karo laikotarpį. Tad sutarėme su juo susitikti ir plėtoti idėjas drauge. Turmantą matome kaip karo paveldo turizmo centrą“, – sulaukusi palaikymo džiaugėsi T. Jermolajeva.

Prie kultūros centro planuojama rengti karo laikų romansų vakarus, ten įrengti šokių aikštelę, suolelius. Taip pat atvykusiems turistams aprodyti vokiečių kapines, įrengti kempingą.

„Turime tris ežerus (Kampuotis I, Kampuotis II ir Kampuotis III), per juo eina valstybės sienos riba. Ežerai – labai gražūs, galbūt galima suorganizuoti pasiplaukiojimą palei šią liniją. Beje, mes vieninteliai savo krašte turime einantį geležinkelį. Svarstome pastatyti du geležinkelio vagonus, viename iš jų įrengti restoraną, o kitame – miegamas vietas, kad čia pat galima būtų taip egzotiškai pernakvoti. Tai, žinoma – svajonė, bet norisi, kad pas mus atvažiuotų, pabūtų ilgiau, kartu ir pernakvotų“, – kalbėjo T.Jermolajeva.

Pirmininkė sutinka, kad visoms idėjoms įgyvendinti reikia lėšų, tačiau vilties teikia tai, jog seniūnui šios idėjos taip pat patiko. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda apie 8-10 bendraminčių.

T.Jermolajeva taip pat džiaugiasi, jog geografinės sąlygos irgi palankios – visi objektai, kuriuos norima įtraukti į turistinį maršrutą, yra netoli nutolę vienas nuo kito.

„Vieni, žinoma, nepadarysime tokio projekto, bet jau pradeda jungtis bendraminčiai, mes bet kokiu atveju rasime, kas padės – žmonės noriai padeda“, – entuziazmu tryško T.Jermolajeva.


13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

28 lapkričio, 2024

Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot […]

25 lapkričio, 2024

Vėlų rudenį Ignaliną aplankanti Kaimynų teatrų šventė savo kelią pradėjo 1996 m. Su mažesniais ar didesniais pertrūkiais ji gyvuoja iki […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

12 lapkričio, 2024

Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

31 spalio, 2024

Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]

Linos Ratkevičiūtės nuotr.
25 spalio, 2024

Ignalinos rudenėjantį dangų kasmet papuošia šviesūs teatrinio gyvenimo blyksniai, nušviečiantys ilgai augintas ir puoselėtas gyvai pulsuojančias tradicijas. Jau dvidešimt devintą […]

15 spalio, 2024

Kultūros ministerijoje patvirtintas Lietuvos kultūros sostinių planas 2026–2028 metams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, […]

8 spalio, 2024

Spalio 7-ąją Ignalinos rajono kultūros centre skambėjo padėkos ir sveikinimo žodžiai, buvo išdalinta dešimtys rožių ir puokščių, padėkų, pabūta bendrystėje […]

3 spalio, 2024

Spalio 1 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko „Kuriu – vaizdu, garsu, žodžiu“  konkurso laureatų apdovanojimų šventė. Renginio sumanytoja […]

1 spalio, 2024

,,Ilgas gyvenimas yra palaiminimas, o senėjantys žmonės – gyvi Dievo palankumo ženklai…“ (Popiežius Pranciškus). Pagyvenusių žmonių, Muzikos ir besimokančių senjorų […]

23 rugsėjo, 2024

Atrodo, kad vis dar vasara, bet… voratinkliai be vėjo draikosi, medžiai pradeda atsikratyti lapų ir žiogai dabar – svarbiausi muzikantai, […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
18 rugsėjo, 2024

Molėtų viešoji biblioteka kviečia vaikus prisijungti prie literatūrinių lobių paieškų! Pristatome naują, vaikams skirtą, Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Vaikų […]

G. Mičiūnienės nuotr.
16 rugsėjo, 2024

„Žmogaus gyvenimas… Prisiminimai kartais vilnija lėtai kaip pribrendusių rugių laukas – sunkiai linguodamas gelsvas varpas, kartais lekia kaip greitasparnis vėjūkštis […]

13 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 12-ąją Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos kultūros paveldo dienoms skirta konferencija  ,,I pasaulinio karo inžinerinių įtvirtinimų, atminties vietų ir […]

9 rugsėjo, 2024

Vasarai skaičiuojant paskutines kalendorines dienas į „Knygų salą“ ir vėl rinkosi knygos mylėtojai. Šįsyk Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko […]

Jurgos Sagadinaitės nuotr.
9 rugsėjo, 2024

Jis toks artimas daugeliui, toks savas – Paulius Širvys. Šį rugsėjį minime mūsų krašto poeto, be galo sudėtingos, jautrios ir […]