Pasveikinta šimtametė
Balandžio 1 d. pasveikinta šimtojo jubiliejaus sulaukusi Ignalinos rajono Didžiasalio kaimo gyventoja Stasė Baužienė. Sveikatos ir Dievo palaimos jai linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, seniūnė Gema Pundienė, Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Matešienė, seniūnė Gema Pundienė, socialinė darbuotoja Viktorija Amelinienė.
Stasė Baužienė gyvena viena, ja rūpinasi vyro giminaitė Zita Papšienė. Puikią atmintį turinti senolė išklausė sveikinimus, pasakojo apie savo gyvenimą, prisiminė jaunystę, guviai atsakinėjo į klausimus. Meras Henrikas Šiaudinis jubiliatei užrišo 100-ąjį jubiliejų priminsiančią juostą, įteikė savivaldybės dovanas.
Stasė Baužienė 1915 m. gimė Rygoje, kur tuo metu uždarbiavo jos tėveliai. Vaikystė ir jaunystė prabėgo Ignalinos rajono Spijotiškės kaime. Būdama vienerių neteko tėvelio, vėliau motina antrą kartą ištekėjo. Šviesiausi prisiminimai iš jaunystės dienų: „Mokėjau megzti, austi, verpti, buvau gera šokėja. Ir šokti mane vesdavo patys gerieji šokėjai“. Ištekėjo būdama 24-erių. Su vyru Boleslovu susipažino irgi šokdama. Vėliau gyventi kartu persikėlė į Dysnos kaimą. Vaikų taip ir nesusilaukė. „Tik kol ištekėjau linksmai gyvenau, o paskui jau nebuvo linksmumo. Vyras man nebuvo labai geras…“,- pasakoja senolė ir daugiau nieko apie šeimyninį gyvenimą nepasakė, tik šypsojosi. Moteriai teko daug vargo patirti. Po karo sudegė namai („banditai sudegino“), reikėjo juos atstatyti, viską iš naujo pradėti. Vėliau ilgus metus sunkiai dirbo kolūkyje. Po vyro mirties, jau būdama garbaus amžiaus, nebeišgalėjo viena gyventi. Didžiasalyje nusipirko butą. Kai dar buvo stipresnė, nueidavo pasimelsti į koplyčią, pati apsipirkdavo, aplankydavo vyro giminaičius. Vėliau ėmė silpnėti regėjimas, prieš keletą metų ir visai apako. Nors akeles nemato, silpnai beprigirdi, širdis dar stipri ir protas šviesus. Šimtametės sveikata galima tik stebėtis – ji nė karto ligoninėje nėra gulėjusi.
Dabar vienintelis moters džiaugsmas – ją globojantys ir aplankantys žmonės: „tarpu gerų žmonių pakliuvau, visiems labai dėkinga, kad mane prižiūri, o savo giminės jau nieko neturiu…“. Senolei jos svečiai sugiedojo „Ilgiausių metų“ ir šampano taurėmis susidaužė. Ilgaamžė atsisveikindama visiems nuoširdžiai dėkojo, kad ją taip gražiai pagerbė.