Nuoširdaus žmogaus jėga
Su Aldona Žiliukiene pažįstamos jau seniai. Dažnai susitinkam įvairiuose renginiuose. O besišnekučiuodamos ir bendrumų daug suradome… Žinau, kad ji projekto „Dusetos – Lietuvos Mažoji kultūros sostinė -2019“ rengėja. Taip ir gimė mintis – tiesiog pakalbinti…
Jūs, mokėtės Stelmužėje, paskui – Zarasuose. Dabar jau ketvirtas dešimtmetis gyvenate Dusetose. Kuo ypatingos Dusetos Jums? Ar regite jose pokyčius?
Taip, man ypatingos Dusetos, nes tai mano mamos, senelių gimtinė. Atvykau čia dirbti pagal profesiją ir tuo esu patenkinta. Pokyčiai labai įvairūs. Labai nesiplėsiu į detales, kadangi mažėja gyventojų, o ypač jaunimo (bet tai ne tik Dusetose). Gyvenimas Dusetose aktyvus: kultūriniai renginiai, projektinės bei visuomeninės veiklos – tik spėk suktis, visų renginių net nespėju aplankyti, nors ir labai noriu. Tad pokyčius regiu ir tikiu, kad jų dar bus.
Dirbate Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos informatikos mokytoja. Ar Jūsų dieną lydi vien informacinės technologijos?
Jokiu būdu, ne vien. Be tiesioginio darbo, laisvalaikiu labai mėgstu keliauti ir po Lietuvą, ir po užsienį, kitaip tariant, pabėgti nuo IT. Mėgstu skaityti knygas, auginti gėles ir daržoves. Dalyvauju visuomeniniame gyvenime, dirbu ir savanoriauju projektinėje veikloje. Mano dienos būna labai turiningos.
Esate veikli visuomeninkė. Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka pirmininkė. Kokią veiklą vykdote ir kuo ji svarbi Jums?
Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka susikūrė prieš 15 metų. Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkos veiklos prioritetai – kultūros prieinamumo didinimas, regiono savitumo stiprinimas, sociokultūrinių aplinkų kūrimas, demokratinės ir pilietinės lygių teisių ir galimybių visuomenės kūrimas.
Projektinėje veikloje lektoriaujate nuo 2006 m. Ar pasikeitė lektoratas per dešimtmetį?
Mano manymu, visuomenėje didėja žinių, išsilavinimo ir kūrybingumo reikšmė, tačiau kartu vis gilėja ir atskirtis tarp žmonių ir bendruomenių, nepajėgiančių patenkinti šių poreikių.
Keitėsi projektų pavadinimai, žmonių veidai. Kas vienija visus projektus?
Projektinėje veikloje dirbu ir savanoriauju jau daugiau nei dešimtmetį. Taip, keitėsi projektų pavadinimai, tikslai, keitėsi lektoratas, bet žmonių poreikiai ir interesai liko tie patys – visi norime gyventi geriau: projekte „Atgimimas“ buvo atsižvelgta į kaimo žmogaus poreikius ir interesus, tai buvo daugiau nei mokymai kaip naudotis kompiuteriu bei internetu. Projekto rezultatai geri. Gal, kad pirmas toks socialinis projektas: žmonės dalyvavo, mokėsi, telkėsi, stiprėjo – kūrėsi besimokanti bendruomenė.
Projektas „Kelrodis“ buvo skirtas šeimai – visuomenės pagrindui stiprinti. Šeimos mielai įsitraukė į veiklas, buvo aktyvios, dalyvavo mokymuose, dalijosi patirtimi, pasiekimais ir rūpesčiais. „Tiltas“ mokė „tiesti tiltus“ – užmegzti ryšį tarp NVO, mokė bendrauti ir bendradarbiauti.
Nors visų projektų pagrindinis uždavinys buvo ir dabar tebelieka – stiprinti ir telkti vietos bendruomenes, nes tai yra pagrindinis stiprus veiksnys, kuris įtakoja kokybiškesnį gyvenimą. Kad ir koks būtų visuomenės gyvenimo lygis, žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti.
Kuo įsiminė pirmasis vykdytas projektas?
Jis ypatingas tuo, kad reikėjo išmokti bendrauti bei mokyti savo moksleivių tėvelius. Tada tai atrodė tikras iššūkis. Dabar – nuostabūs prisiminimai, kurie vienijo bendruomenę, kūrė vienybės saitus.
Kokie projektai reikalingi dusetiškiams?
Dusetiškiai įnoringi, jie nori įvairių projektų. Man labiausiai patinka žmogaus socialinę raidą nagrinėjantys projektai; ypatingai populiarūs kaimo turizmo ir verslo projektai.
Kuris projektas buvo įdomiausias Jums pačiai?
Labiausiai patiko kurti ir rašyti paskutinį projektą „Dusetos – mažoji Lietuvos kultūros sostinė -2019“. Turbūt todėl, kad kreipiausi pagalbos į savo buvusius moksleivius Aurimą Švedą bei Dalių Abarį. Besišnekučiuojant su Kultūros istoriku doc.dr. Aurimu Švedu, mano pirmosios laidos auklėtiniu, kilo mintis surengti menų festivalį, kai vyks tradicinis kraštiečių suėjimas birželio 28, 29 ir 30 d.
A.Švedas pasirūpino, kad birželio 28 d. dalyvautų visas rašytojų būrys. Buvo daug mąstama, tariamasi, kol gimė visa renginio programa. Mūsų kraštietis – garsusis režisierius muzikas Dalius Abaris su malonumu sutiko režisuoti šį festivalį bei pasikviesti garsius muzikantus birželio 29 d. ir birželio 30 dienoms.
Dabar supratau, kaip gera, kad turiu į ką kreiptis. Mano mokiniai jau visa galva praaugo mane. Esu tiesiog laiminga.
Gal ne visi Zarasų rajono gyventojai dalyvavo, žino apie Jūsų projektą. Papasakokite.
Šie metai mūsų miesteliui tikrai ypatingi: 1519 m., pradedant statyti bažnyčią, pirmą kartą paminėtas Dusetų vardas. Šiemet – 500 metų sukaktis. Kitais metais (2020) minėsime nuostabaus lietuvių poeto P. Širvio 100-ąsias gimimo metines.
Sausio 4 d. iš Užpalių (Utenos raj.) Lietuvos mažosios kultūros sostinės ugnį perdavė dusetiškiams. Parvežus simbolišką ugnį, Dusetos tapo Lietuvos mažosios kultūros sostine. Vasario 2 d., tradicinė žiemos šventė „Sartai 2019“, kuri įvardijama kaip 221-oji, o oficialiai rengiama jau 111-ąjį kartą, sukviečianti žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų valstybių – puiki projekto pradžia. Dusetoms, paskelbtoms Lietuvos mažąja kultūros sostine, jos vėliavą perdavė Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava.
Vasario 16 dieną, minėdami Lietuvos Valstybės atkūrimą, miestelio gatvėmis organizavome eiseną. Bažnyčioje buvo pašventinta Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliava.
2019 metais vykęs jau XV-asis tradicinis Kraštiečių suėjimas – svarbiausias renginys, reprezentuojantis Dusetas mūsų šalyje ir užsienyje, įtrauktas į šias projekto veiklas, tačiau svarbiausias projekto akcentas – Menų festivalis, kuris truko 3 dienas: pirmoji diena skirta literatūrai ir kinui; antroji – Dailei ir muzikai, o trečioji – religinės bendruomenės, muzikos ir sporto diena. Norėčiau trumpai apžvelgti jas: Pirmoji diena prasidėjo Dusetų krašto menininkų kūrybos paroda „Galerijai – dvidešimt ketveri“. Kūrybiniuose skaitymuose dalyvavo rašytojai: Marija Meilė Kudarauskaitė, Antanas A. Jonynas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Jurgita Jasponytė bei bardas Darius Žvirblis. Kūrybos vakaras, skirtas artėjančioms poeto P. Širvio 100-osioms gimimo metinėms. Vakaro vedėjas mūsų kraštietis – kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas. Kultūros centre vyko susitikimas su filmo režisieriumi Algimantu Puipa, kurį kalbino doc.dr. Aurimas Švedas. Režisieriaus sukurtą kino filmą „Vilko dantų karoliai“ su įdomumu žiūrėjo pilna salė dusetiškių.
Antrosios dienos muzikos vakaru rūpinosi kraštietis Dalius Abaris, žinomas renginių režisierius ir muzikas (apdovanotas net LR Prezidentės). D.Abaris padovanojo dusetiškiams nuostabią šventinę programą: koncertą pradėjo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos saviveiklininkai, klausėmės tautiškos kapelijos „Sutaras“, kapelos „Sadūnai“, perkusininko Gedimino Laurinavičiaus, gitaros virtuozo Aurelijaus Globio, Nedos Malūnavičiūtės bei multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio. Šventės kulminacija – Nomedos ir Šarūno Saukų 3D kūrinių muzikinė videointerpretacija, įgarsinta Petro Vyšniausko ir multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio.
Trečioji diena – buvo skirta religiniams renginiams Bažnyčioje: prieš Šv. Mišias vyko nuostabus Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Muzikinio teatro studijų programos studentų koncertas „Po bažnyčios skliautais“, jo vadovė Dalia Babilaitė-Abarė, pianistė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Kunigas kan. Stanislovas Krumpliauskas Šv. Petro ir Povilo atlaidų Šv.Mišias aukojo už visus kraštiečius – gyvus ir jau Amžinybėje. Dusetų sporto klubo „Ainiai“ prezidentas Eugenijus Deksnys rūpinosi sporto renginiais.
Projektas šiuo renginiu tikrai neapsiriboja: rugpjūčio mėnesį planuojamas mūsų kraštiečio kultūros istoriko doc. dr. Aurimo Švedo knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymas. Rugsėjo mėnesį organizuosime Knygų vakarą – pristatysime Vytauto Kazielos knygas; lapkričio – gruodžio mėn. vyks romansų vakaras „Rudens lašai“. Šito projekto dalies tąsa: 2019 -2020 m. gimnazistai lankys savanorių atmintinas vietas.
Baigiamasis renginys „Dusetos – Lietuvos Mažoji kultūros sostinė -2019“, kurio edukacinė- koncertinė programa „Kalėdinės eglutės įžiebimas“ planuojama gruodžio 20 d. Informacijos sklaidai labai talkina „Dusetos“.
„Dusetos“ – kas tai?
„Dusetos“ – mūsų ištikimasis informacinis padėjėjas – tai vienintelis bendruomenių leidinys respublikoje, savo gyvavimą skaičiuojantis jau dvyliktus metus, turintis virš 350 prenumeratorių, leidžiamas du kartus per mėnesį; jis prenumeruojamas Dusetų, Antazavės ir Antalieptės seniūnijose. Laikraštyje nagrinėjami įvairiausi Dusetų krašto įvykiai, kaimo išlikimo vizijos ir misijos, supažindinama su žymiais kaimo žmonėmis, žymiais kraštiečiais, kultūriniu gyvenimu, visuomenine veikla. Jo informatyvumu bei leidyba rūpinasi kultūros centro menininkė- fotografė Vilija Visockienė.
Šiemet Dusetos tapo Mažąja kultūros sostine. Projektas įvykdytas. Ar išsipildė Jūsų vizija?
Esu laiminga: pagrindinio renginio – menų festivalio rezultatas tikrai pranoko visus lūkesčius… Iš tiesų, padaryta viskas, kas numatyta, dar su kaupu. Nesitikėjau, kad viskas puikiai pavyks, net oro sąlygos nesutrukdė atlikti visų suplanuotų veiklų. Miela buvo matyti kasdien žiūrovų minias. Labai smagu girdėti teigiamus atsiliepimus apie šventę.
Jau išleidome reprezentacines priemones: stendus, kepurėles, magnetukus su logotipais „Dusetos – Lietuvos Mažoji kultūros sostinė -2019“. Stendai pastatyti. Reklamines kepurėles bei išleistus lankstinukus, magnetukus, laikraštį „Dusetos“ ir leidinį „Susipažinkite – Dusetos“ dovanojame įvairių švenčių, varžybų metų.
Rodos, ir neplėtojant pokalbio, gavosi labai išsamus interviu. Amerikiečių rašytojas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas Henris Deividas Toro rašė: „Patys švelniausi augalai prasiskverbia per pačią kiečiausią žemę, per uolų plyšius. Taip ir gerumas. Koks pleištas, koks kūjis, koks taranas gali būti palygintas su gero, nuoširdaus žmogaus jėga? Nieko negalima jam priešpriešinti.“ Dėkoju už pokalbį. Linkiu niekada nepavargti…
