Nuaidėjo Žemaičių festivalis „PATRIA UNA“
Žemaičių vardo paminėjimo 800 metų jubiliejui skirtas Žemaičių festivalis PATRIA UNA, kurio organizatorius – Telšių rajono savivaldybės kultūros centras, prasidėjo liepos 12-osios vakare. Į miesto amfiteatrą visus kvietė muzikinis projektas „7 vyrai nuo Telšių“. Renginio vedėjas aktorius, humoristas, laidų vedėjas Mantas Stonkus į sceną pirmiausia pakvietė šio projekto iniciatorių, vadovą žemaitį (dabar kaunietį) Vladą Klimą. Pagrindinė idėja, anot projekto autoriaus, buvo suburti dainuojančius žemaičius ir išleisti kompaktinį diską.
Scenoje pasirodė žemaitis nuo Luokės Edmundas Grubliauskis, grupės „Jazzmaitija“ įkūrėjas, džiazo virtuozas, grojimo lūpine armonikėle meistras, vokalistas, trombonininkas Donatas Bukauskas.
Pasikalbėti vedėjas pakvietė įdomų pašnekovą – žmogų, kuris deklaruoja, jog dar nėra buvęs prekybos centre „Maxima“, o jeigu jam kas paskambins telefonu, negali sveikintis lietuviškai – tik žemaitiškai. Tai Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, turintis ne vieną globojamą dvarą.
Dar vienas tikras žemaitis, dainų tekstų ir muzikos autorius, buvęs grupės „Vairas“ narys, pedagogas, atlikėjas Juventas Radzys pristatė savo autorinę kūrybą.
Visus sužavėjo Telšių kultūros centro instrumentinės-vokalinės grupės „Gramofonas“ vokalinė grupė ir unikalus jos vadovas Robertas Tekorius, Telšiams sukūręs mažiausiai septynis himnus.
Mantas Stonkus pasikalbėti vėl pakvietė įdomų žmogų – tvirčiausios barzdos turėtoją, rekordininką, didžiausio važiuojančio dviračio išradėją, užkietėjusį žemaitį, kuris kažkada dar ir savo alų turėjo, – Degaičių seniūnijos seniūną Antaną Kontrimą.
Dainavo grupės „Tequla“ lyderis, dainų autorius, muzikos kūrėjas Darius Augulis, jaunas ir talentingas, tik pradedantis muzikinio kelio laiptais kopti maestro Jurgio Gaižausko anūkas Juozas Rimeika.
Dar vienas pašnekovas – intriguojantis ilgų juodų plaukų šukuosena, labiau žinomas pravarde nei vardu, unikalių tik žemaičių kalba vedamų ekskursijų gidas Vitalijus Praspaliauskas-Šovinys.
Dainavo ūkininkas Augustinas Martinkus, Telšių restorano „Germantas“ legenda, estradinės dainos atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatas, televizijos konkurso „Du balsai – viena širdis“ dalyvis Antanas Gaudiešius.
Paskutinė vakaro pašnekovė – tikra žemaitė Jūratė Beržinienė, be galo daug investuojanti į šeimos kultūrinį gyvenimą, moteris, kuri visą savo šeimyną aprengė žemaitišku tautiniu kostiumu, taip skleisdama savo kultūros tradicijas, moteris, be kurios neapsieina nė vienas kultūrinis miesto ir ne tik renginys (o be viso to, ji dar ir puiki farmacijos specialistė).
Tardamas atsisveikinimo žodį, renginio vedėjas Mantas Stonkus pakvietė visus dalyvauti šventiniuose festivalio renginiuose šeštadienį, toliau puoselėti žemaitiškumą, savo tarmę, tradicijas.
Liepos 13-ąją nuo pat ryto ant Zakso kalno mugei ruošėsi tautodailininkai, prekybininkai. Daug šventės svečių domėjosi tradiciniais amatais, dalyvavo edukacinėse veiklose.
12 valandą Žemaitiją ir visus žemaičius sveikino NATO: virš Telšių pralėkė keturi kariniai naikintuvai! Ši puiki dovana – Žemaičių kultūros draugijos prezidento Stanislovo Kasparavičiaus nuopelnas.
Dieną vyko Lietuviškų ristynių federacijos organizuotos varžybos, vakare koncerto metu federacijos prezidentas Tomas Gervė ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas apdovanojo jų nugalėtojus. Taiunikali senovės lietuvių sporto šaka, kilusi iš imtynių. Dažni ristynių paminėjimai lietuvių literatūroje ir tautosakoje leidžia manyti, kad šis užsiėmimas buvo neatsiejama mūsų kultūros dalis. Jėgas Telšiuose surėmė geriausi lietuviškų ristynių kovotojai, suskirstyti į tris svorio kategorijas.
Telšių Durbės skvere vyko ypač svarbi žemaičių festivalio dalis – Durbės mūšio minėjimas. Grojo Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos Šaulių 8-osios rinktinės orkestras. Virš skvero sveikindamas praskrido Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sraigtasparnis. Išskirtinėje Telšių miesto vietoje, Durbės skvere, puikuojasi paminklas tiems didvyriams, kurių dėka 1260 m. liepos 13 d. buvo išplėšta pergalė prieš kryžiuočius. Visus susirinkusiuosius sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Telšių vyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, LR Seimo narė, Žemaičių parlamentinės grupės narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stanislovas Kasparavičius ir Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius ne tik visus sveikino, bet ir labiausiai nusipelniusiems žemaičiams įteikė Žemaičio pasą.
Durbės mūšio minėjimas neįsivaizduojamas be patrankų šūvių: Žemaitijos dangų sudrebino šūviai už Žemaitiją ir jos žmones, už Lietuvą, už Durbės mūšio pergalę.
Po minėjimo susirinkusieji rikiavosi į vieningą būrį – didžiulė telšiškių ir miesto svečių eisena pajudėjo miesto gatvėmis link Zakso kalno, kur vyko vakarinė šventės dalis. Ant didžiulės scenos sveikinimo žodžius tarė Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas, administracijos direktorius I. Motiejūnas ir Seimo narė R. Šalaševičiūtė, kuri įteikė padėkas koncertavusių folkloro kolektyvų vadovams.
Dainavo, grojo, šoko ne tik Žemaitijos folkloriniai ansambliai, bet ir svečiai iš Serbijos.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos folkloro kolektyvas PLATELE, kuriam vadovauja Aliona ir Aivaras Alminai, yra pelnęs „Aukso paukštę“ kaip geriausias krašto folkloro ansamblis, gyvuojantis nuo 1994 m.
Mažeikių kultūros centro folkloro ansambliui ALKSNA vadovauja Dainora Petrikienė. 2006 m. minėdamas kūrybinės veiklos 20-metį, kolektyvas išleido kompaktinę plokštelę „Onkstei ryta keldama“, o 2008 m. – leidinėlį su kompaktine plokštele „Nedieliuos rytieli“, kuriame yra vertingiausių Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų kūrinių. „Alksna“ puoselėja ir populiarina Žemaičių krašto folklorą, tautosaką, skatina saugoti etninės kultūros paveldą. Šiuo metu kolektyve groja ir dainuoja 30 žmonių.
Ypač šiltai sutiktas Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ČIUČIURUKS, kuriam jau trisdešimt metų vadovauja Rita Macijauskienė.
Kelmės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliui TADUJA vadovauja Osvaldas Gerbenis. Kolektyvas susibūrė 1991 metais. Ansamblio dalyviai – rajono pedagogai, kultūros darbuotojai, kitų profesijų specialistai. Koncertuoja Kelmės krašte, kituose Lietuvos rajonuose, užsienyje, ypač glaudžiai bendradarbiauja su latvių ir vokiečių kolektyvais.
Į Žemaičių festivalį atvyko gausus tradicijų puoselėtojų būrys – Serbų kultūros centro „Vuk Stefanovic Karadzic“ ansamblis, vadovaujamas Slobodanka Rac. Žiūrovams kolektyvas pristatė vieną svarbiausių nacionalinio tapatumo simbolį – tradicinį kolektyvinį liaudies šokį Kolo. Tradicija „Kolo, tradicinis liaudies šokis“ į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta 2017 m.
Tautiškos kapelijos SUTARAS repertuare – visa lietuvių liaudies instrumentinės muzikos panorama: nuo senųjų apeigų, autentiškų piemenų instrumentų iki XX a. pradžioje Lietuvos kaimuose paplitusių klasikinių instrumentų. Repertuare skamba unikalios daugiabalsės sutartinės, atliekamos daudytėmis, rageliais, skudučiais, piemenų raliavimai lamzdeliais ir rageliais, smagūs lietuvių liaudies šokiai griežiami įvairiausiais instrumentais. Kolektyvo vadovas ir siela – Antanas Fokas, kurio gimtasis miestas – Telšiai. 2018-ųjų pabaigoje kapelijos artistai pasitiko kūrybinės ir koncertinės veiklos 30-mečio jubiliejų.
Grupė KITAVA skaičiuoja 15-uosius kūrybinės ir koncertinės veiklos metus. Tai viena iš pirmųjų šalies grupių, pradėjusių skleisti modernizuoto folkloro idėją. Grupės įkūrėjai ir prodiuseriai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus. Kolektyvo atliekama muzika artima post folk, modern folk, world music stilistikai. Grupės repertuarą sudaro tik autoriniai kūriniai: nuo modernizuotų liaudies dainų aranžuočių iki autorinių dainų. Kolektyvo programoje profesionaliai varijuojami muzikos stilių sąskambiai, atliekamą muziką darantys tiesiog emociniu užtaisu.
Itin reikšmingą Žemaitijos šventę vainikavo įspūdingas ugnies šou-spektaklis, kurį telšiškiams ir miesto svečiams parodė „Viduramžiai LT“ – profesionalų komanda, atlikusi daugiau nei 3000 renginių per 15 savo veiklos metų.
