Geopolitikos diagnostika: Turkija, Alžyras, Rusija
Turkija
Faktas:
Europos Sąjunga baudžia Turkiją už naftos ir dujų paieškas Viduržemio jūroje. JAV ketina nubausti ją už rusiškos oro gynybos technikos įsigijimą.
Diagnozė:
Sąjungos noras tramdyti Turkijos vykdomas žaliavų paieškas – ne koks ekologinis, bet politinis projektas. Paieškos vykdomos akvatorijoje, kurią Kipras laiko savo jūros ekonomine zona, tuo tarpu Turkija, žinia, Kipro Respublikos statuso nepripažįsta – tiesiog laiko ją Pietų Kipro graikiškąja administracija.
Briuselio „bauda“ ne tolia jau didelė – Turkija neteks apie 140 mln. eurų (tai maždaug du euru kiekvienam turkui), dar keletą draudimų keliauti valdžios “blogišiams“. Nepaisant viso šito šalis išlieka ES kandidate, Europai kaip ne kaip, geriau Turkiją turėt, nei neturėti.
Amerikiečiai žada turkams neduoti naujausių kovos lėktuvų, tačiau puikiai supranta. Kad NATO šalis Turkija yra kur kas geopolitiškai vertingesnė, nei neutrali Turkija ar, dar blogiau, Rusijos sąjungininkė.
Turkija savo ruožtu supranta, kad be jos „rankos“ jokia regioninė politika šioje pasaulio dalyje negalima, tad gali sau leisti savotišką politikos bravūrą. Galima įtarti, kad Erdogano Turkija nori dar daugiau – tapti didžiąja valstybe. O kodėl gi ne? Jei jau Rusija gali, gali ir Turkija…
Alžyras
Faktas:
Šalies parlamentas savo pirmininku išrinko opozicijos lyderį Slimane Chenine.
Diagnozė:
Opozicijos lyderio išrinkimas – didelis opozicijos laimėjimas, o kartu ir politinis kompromisas. Sakoma, kad arabų pavasaris, kad ir stipriai vėluodamas, pagaliau atėjo ir į Alžyrą.
Ar tai demokratijos laimėjimas, niekas neskuba spręsti. Chenine praeitis siejasi su islamistų judėjimu, nors šiandien Parlamento pirmininkas laikomas santykinai nuosaikiu. Tenka pripažinti faktą, kad arabų šalyse pagal jau nusistovėjusią praktiką diktatorius keičia ne liberalai ar socialistai, keičia islamistai.
Ir kas pasakys – atsitiktinumas tai ar faktas, kad demokratija, vadinama liberalia, nėra jau tokia universali.
Rusija
Faktas:
Didžiausia šalies naftos ir dujų bendrovė Rosneft paprašė Rusijos vyriausybės taikyti jai mokesčių lengvatą Arkties regiono tyrimo darbams.
Diagnozė:
Klimato kaita – Rusijos naudai. Pastaraisiais metais Arkties vandenynas užšąla vis trumpiau ir vis plonesniu ledu. Tai gundo Rusiją efektyviau išnaudoti Arkties vandenyno jūras laivybai, o taip pat ieškoti iki šiol neatrastų gamtos resursų.
Rosneft prašoma lengvata – beveik 40 milijardų eurų (daugiau kaip trys Lietuvos metiniai biudžetai) rodo, kad užmojai galingi. Investicijų daugiau kaip už 100 milijardų. Rusija jau daugiau kaip du šimtus metų žino, kad yra turtingiausia resursais pasaulio šalis, tačiau to dar negana, nes be gamtos turtų (ir ginklų) mažai ką sugeba pelningai eksportuoti. Šylantis klimatas savotiškai „atšildo“ ir Arkties vandenyno plotų teritorinės priklausomybės problemas. Kažkada lengvai (ir nelabai teisėtai) sau prisiskyrusi didelį plotą Arkties vandenų, Rusija turės spręsti teritorinius ginčus (jau dabar turi ginčytiną jūros sieną su Norvegija).
Bet kokie ginčai su Rusija dėl teritorijos ar akvatorijos taikos nežada.
Užsk. Nr. EV-129
