Radviliškio vizija: nuo garvežių iki interaktyvių aplikacijų

Ilgą laiką Radviliškis buvo žinomas kaip Lietuvai ir Baltijos šalims svarbus geležinkelių mazgas. Iki šiol išlikęs pajuokavimas, kad nuo garvežių dūmų čia net žvirbliai pajuodę. Dabar čia nei pajuodusių žvirblių, nei bėgiais pūškuojančių  garvežių nebepamatysi. Tik vienas, kaip praeities liudininkas, paliktas. Juodus žvirblius, geležinkelio bėgius ir pelkynus, kuriuose ir kūrėsi miestas, dar primena ir 1997 metais dailės mokytojo Dariaus Kazoko sukurta ir pastatyta skulptūra „Akcentas“.

Patriotizmas: pažadai ir darbai

Radviliškio centre, priešais rajono savivaldybės pastatą, jau du dešimtmečiai stovi „Nikės“ skulptūra. Tiesa, šiemet atnaujinus ir modernizavus aikštę, įrengus joje radviliškiečius ir svečius džiuginantį šviečiantį fontaną, skulptūra buvo šiek tiek patraukta į aikštės gilumą. Ta proga buvo papildyta ir prieš dvidešimt metų statant skulptūrą įdėta kapsulė. Joje atsirado ne tik skulptūros atsiradimo istorija, bet ir tai, kas vyko per laiką nuo jos pastatymo.
„Nikės“ skulptūra  Radviliškyje buvo pastatyta minint Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus aštuoniasdešimtmetį. Nemažai radviliškiečių prisimena centrinės valdžios pažadą skirti lėšų skulptūrai sukurti ir pastatyti Radviliškyje, bet kažkaip nutinka, kad Vilniuje sėdint tai, kas vyksta rajonuose, pasirodo nelabai svarbu. Tad iš žadėtų pinigų radviliškiečiai gavo tik nedidelę dalį, o skulptūros kūrimą finansavo Radviliškio rajono savivaldybė ir gyventojai, aukodami, kas kiek gali. Aukotojų pavardės saugomos prie skulptūros įmūrytoje kapsulėje.
Panašiai nutiko ir šiemet, rengiantis paminėti pergalės prieš bermontininkus šimtmetį. „Norėjome šią sukaktį paminėti, pasitelkiant žymiausius Lietuvos istorikus, profesionalius aktorius ir tikėjomės, kad Lietuvos kultūros taryba tam skirs lėšų. Pateikėme projektą, deja, tarybos nariams pasirodė, kad sukaktis nėra Lietuvai svarbi ir mūsų projekto nefinansavo. Tad sukaktį rengiame savo jėgomis, o mūsų sumanymus finansiškai remia Radviliškio rajono savivaldybė“, – sako Radviliškio miesto kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė.
„Kartais valstybės lygmenyje kai kurie regionuose vykstantys renginiai neatrodo labai svarbūs ir jiems neskiriama lėšų. Tačiau ant žmonių, atsakingų už kultūrą, niekada nepykome ir nepyksime. Būtų blogai, jei savivaldybė neskirtų lėšų saviems renginiams, ir Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais šimtmetis būtų likęs nepaminėtas. Jei ne šis mūšis ir jame Lietuvos  kariuomenės iškovota pergalė, neaišku, kokia šiandien būtų Lietuva. Nepaisant to, kaip yra vertinamas vienas ar kitas projektas, mes žiūrime į įvykio išliekamąją vertę Lietuvos istorijai ir kultūrai, todėl visus įsipareigojimus prisiėmėme sau. Ir, manau, sukaktis bus puikiai ir kūrybingai paminėta“, – rajono žmonių kūrybingumu pasitiki meras Antanas Čepononis.
Jei tikėsime teiginiu, kad gera pradžia pusė darbo, radviliškiečiai į sukakties paminėjimo pusfinalį išėjo lydimi gausių aplodismentų. Liepos 6 dieną vykstančioje miesto šventėje Radviliškio jaunimas parodė inscenizaciją „Aš mylėsiu ir lauksiu“, kuri vainikuos lapkričio mėnesį vyksiantį šimtmečio paminėjimą.
Prieš šimtą metų Lietuvai svarbūs įvykiai parodomi ne per mūšį, o per meilę.  Inscenizacija kuriama pagal to meto įvykius, parodant begalinę merginos meilę. „Labai noriu padėkoti jaunimui už aktyvų įsitraukimą į pasirengimą visai Lietuvai svarbios sukakties paminėjimą“, – dėkinga centro direktorė Indrė Ginkevičienė.
„Radviliškio mieto kultūros ir poilsio parke esančioje pagrindinėje šventės scenoje  per miesto šventę parodyta inscenizacija labai kūrybingai atvėrė Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus šimtmečiui skirtų renginių ciklą“, – pasididžiavimo Radviliškio jaunimu neslepia rajono meras Antanas Čepononis.

Šlovinga praeitis atgyja

Radviliškyje, kaip manoma ten, kur stovi vėjinis malūnas, 1919 metų lapkričio 24 dieną įvykęs Lietuvos kariuomenės mūšis, pakeitęs Lietuvos istoriją, su jungtine rusų-vokiečių kariuomene, vadovaujama generolo Pavelo Bermonto-Avalolo, ir pasiekta pergalė ne vienintelis istorijos faktas, kuriuo didžiuojasi radviliškiečiai.
„Radviliškis svarbus ir atskleidžiant Lietuvos partizaninį judėjimą. Esame parengę maršrutą „Partizanų takais“. Keliaudami juo, lankome partizanų palaidojimo vietas, jų kovas primenančius paminklus, o ryškiausias šio maršruto objektas yra Minaičiai ir čia atkurti partizanų bunkeriai“, –maršrutą pristato Radviliškio viešosios bibliotekos turizmo specialistė Lidija Bimbirienė.
Šiemet Lietuva paminėjo Radviliškio rajone, Minaičiuose, 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos 70-metį.
Istorijos faktai liudija, kad 1949 m. vasario 2–22 dienomis į Minaičiuose vyko vyriausiųjų Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, sudaryta sąjūdžio vadovybė, apibrėžta sąjūdžio politinė programa, numatyta ginkluotojo pasipriešinimo taktika ir strategija, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė veikla, sukurtas sąjūdžio statutas.
Vasario 16-ąją pasirašyta Deklaracija įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos tarybą įtvirtino kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Radviliškio rajono savivaldybe Minaičių kaime, Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės sodyboje įrengė memorialą legendiniam 1949 m. partizanų suvažiavimui įamžinti. 2010 m. lapkričio 22 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo  skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto paminklo partizanų vadams atidaryme. Kartu buvo atidengtas ir atstatytas čia buvęs bunkeris, kuriame partizanų vadai rengė suvažiavimo posėdžius ir pasirašė patį Deklaracijos tekstą.

„Galvojame, kaip įamžinti ir sovietų ištremtų radviliškiečių atminimą. Turime traukinio, kuriuo buvo tremiami žmonės, vagoną. Jame eksponuojami trėmimus primenantys daiktai, nuotraukos. Planuose – dar vieno vagono, šį kartą – buvusio vagono-restorano, įkurdinimas viešoje Radviliškio miesto erdvėje, kuriame greičiausiai bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai, galbūt jame veiklos ras kūrybingas Radviliškio jaunimas. Dabar savivaldybė ieško būdų, kaip vagoną įveiklinti, ir tikiu, kad šiais metais tai bus padaryta“, – planais pasidalija Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.
Prie Radviliškio geležinkelio stoties stovinti vagonas su tremtinių asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, trėmimas paminėti skirtas stendas ir juodas su ryškiai raudona spalva papuoštas garvežys – kas žino, gal jis puškuodamas tempė vagonus, kuriuose pokario metais į nežinią važiavo tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

Kuriama turizmo programa

„Turizmo srityje turime labai daug ką nuveikti. Šiaulėnuose turime 21 metro aukščio apžvalgos bokštą. Tai puikus turistų traukos objektas. Iš bokšto atsiveria įspūdingas Šiaulėnų ir Šaukoto seniūnijų kraštovaizdis. Galvojame, kad reikia labiau panaudoti mūsų piliakalnius, dvarus, išlikusius vėjo malūnus. Galbūt šiuo objektus galima sujungti pėsčiųjų ar dviračių takais ir pritaikyti įvairioms edukacijoms, – turizmo plėtros sumanymais dalijasi administracijos direktorė Jolanta Margaitienė. – Konkrečiau apie tai bus galima pakalbėti lapkričio mėnesį, kai bus parengta turizmo plėtros strategija. Joje bus numatyta, į ką savivaldybei labiausiai verta investuoti, kad mūsų rajonas būtų patrauklus lankytojams.“
„Radviliškio įvaizdis – geležinkelis, tad galbūt verta tai priminti mieste įkurdintais garvežiukais, – mintimis dalijasi mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas, kurio viena iš kuruojamų sričių yra turizmas. – Turime nuostabią Tyrulių pelkę, tad kodėl nepradėjus ten rengti paukščių stebėjimo. Radviliškyje turime ir raketų modeliavimo muziejų. Jis įkurtas fizikos mokytojo Viktoro Karmono iniciatyva Vaižganto progimnazijoje. Galbūt labiau turėtume panaudoti ir Baisogalos dvare įsikūrusio Gyvulininkystės instituto veiklą, saugant senąsias Lietuvos gyvulių  veisles. Labai reikalinga ir interaktyvi rajono aplikacija, skirta turistams.“
„Kol kas rajone nėra pakankamai išvystyta turizmo plėtrai svarbi infrastruktūra. Kol kas su kemperiais galima įsikurti tik Arimaičių stovyklavietėje. Manau, tokių vietų rajone turėtų atsirasti daugiau, jos turėtų būti kuriamos arčiau lankytinų objektų. Tad savivaldybė ieško galimybių, kaip išplėtoti patrauklią turizmui infrastruktūrą. Turėdami turizmo plėtros   strategiją galėsime kryptingai investuoti į tas vietas, į kurias norime pritraukti svečius.“