Kultūra braunasi į daugiabučių kiemus
Kultūriniai renginiai išeina į miestų erdves palikdami įprastas galerijas ar koncertų sales nuošalėje, plečia ribas ir neapsiriboja miestų gatvėmis. Šiuo keliu, atrodo, nusprendė eiti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, šiemet daugiabučių kiemuose organizavusi kultūrinių renginių ciklą „Kultūra ant slenksčio: kultūrinė kiemų intervencija“, trumpiau miestiečiams žinomą kaip „Kiemai“.
Projekto idėją įkvėpė Šiauliuose ir visoje Lietuvoje gerai žinomame Rimanto Kmitos popromane „Pietinia kronikos“ apkalbami kiemai, patvoriai ir užkampiai bei festivalio „Šiaulių naktys“ bulvaro gaivinimo akcija, kurios viena iš komunikacijos strategijų – Pietinio kultūros perkėlimas į miesto centrą. Renginių ciklas „Kiemai“ turėjo aiškų tikslą – daugiabučio kiemo erdvę bent vakarui paversti kultūrine erdve, kurioje du žinomi kultūros veikėjai diskutuotų vienas su kitu be jokio moderatoriaus.
Nenuostabu, kad pirmajame „Kieme“ diskutavo idėjiniai šio projekto įkvėpėjai – Rimantas Kmita ir Remigijus Ruokis, kurie viename iš Šiaulių Pietinio rajono daugiabučių kiemų diskutavo apie „Pietinia istorijas i žmones“ bei dalijosi kultūriniais prisiminimais apie 1990-ųjų Šiaulius. Nors pirmoji diskusija kiek išsitęsė, tačiau šiauliečiams, regis, renginių vieta ir diskusijos aktualumas įtiko, tad antrajame renginyje buvo galima vėl sutikti tuos pačius kultūros turistus, migruojančius iš kiemo į kiemą.
Aktoriaus, įvairių teatro ir kino apdovanojimų savininko Mariaus Repšio ir poeto, publicisto Mindaugo Nastaravičiaus dinamiškas duetas į kiemą pritraukė dvigubai gausesnę auditoriją, nei pirmajame renginyje. Būrys žmonių ne tik iš kaimynystės, bet ir iš kitų mikrorajonų klausėsi dviejų kultūrininkų asmeninių istorijų apie jaunystės nesėkmes ir sėkmes, galėjo jiems užduoti rūpimus klausimus. Ir visa tai – karštą šeštadienio popietę, kai, remiantis mitais, Pietinio rajone nerasi nė gyvos dvasios!
Trečiasis „Kiemų“ renginys mieste jau buvo laukiamas. Renginių ciklo vardas pradėjo kalbėti už save, tačiau pasirinkta atokesnė vieta – Zoknių mikrorajonas – kėlė daug klausimų patiems žmonėms. Organizatorių ir miesto savivaldybės telefonas netilo nuo užklausų, žmonės teiravosi, kaip iš Pietinio rajono nuvykti į Zoknius, ar nereikia registruotis norint patekti į renginį, ar galima atsivesti vaikus, ar tikrai dalyvavimas renginyje nieko nekainuoja. Didžiausia mįslė iki paskutinės minutės kamavusi tiek „Kiemų“ aistruolius, tiek pačius organizatorius – ar šiauliečiai ryšis važiuoti per visą miestą vien dėl šio renginio? Vis dėlto daugiau nei 300 šiauliečių sutraukė Viktorijos Aprimaitės ir Indrės Stonkuvienės duetas, nusprendęs kalbėtis dviprasmiškai perskaitoma tema „D(r)amų pasaulyje“. Tiesa, pažymėtina, kad į diskusiją susirinko išskirtinai moteriška auditorija.
Ketvirtasis ir paskutinis „Kiemų“ renginys – diskusija tarp šiauliečio filosofo Gintauto Mažeikio ir publicisto, rašytojo Andriaus Jakučiūno – buvo gurmaniška kultūrinė puota. Deja, į ją susirinko gerokai mažiau žmonių nei buvo suskaičiuota antrajame ar trečiajame renginyje. Nepaisant to, kad renginys vyko lengvai pasiekiamoje vietoje – miesto centre. Tiesa, organizatorių teigimu, to buvo galima tikėtis, kadangi pati renginio tema „Kultūros nesusipratimai ir kitos heter-u-topijos“ galėjo patraukti išskirtinai miesto kultūros kūrėjus. Gintauto Mažeikio ir Andriaus Jakučiūno duetas provokavo ne tik prieštaras tarp Vilniaus ir visos kitos Lietuvos, bet ir leido ironiškai pažvelgti į kultūrininkų virtuvę, aptarė ne visada sėkmingą regioninių projektų finansavimą, bohemos trūkumą ir Šiaulių miesto, kaip vartotojiško tranzito, įvaizdį.
Diskusinių renginių ciklą pagyvino jaunųjų šiauliečių atlikėjų pasirodymai, kurie ne tik kvietė prisėsti kieme, bet ir pažinti jaunuosius miesto talentus. Renginiuose muzikavo Šiaulių universiteto studentas, pradedantis atlikėjas Domas Ročka, šiais metais susibūrusi grupė „The Phonic Strings“, dainininkė Gabija Lukrecija Petrauskaitė ir neseniai albumą „Bitės skrydis“ išleidusi atlikėja Elzė Urbietytė.
Žvelgiant iš šalies, renginių ciklas „Kiemai“ turi potencialo plėstis ir augti, sujungdamas bendruomenes ir skatindamas jas rinktis kieme ne tik semkių gliaudyti, bet ir dalyvauti kultūriniuose vyksmuose. Žiūrovo akimis gerai pastebimas renginio organizatorių rūpinimasis ne tik renginio dalyviais, bet ir kiemo vaikais, kuriems renginių metu pašalėje nuo scenos buvo organizuojamos edukacijos, tad tėvai galėjo būti ramūs dėl savo atžalų.
Renginių ciklo organizavimas bibliotekininkams kėlė naujas užduotis: reikėjo užmegzti ryšius su daugiabučių bendruomenėmis, komunikuoti apie renginius netradicinėmis formomis, ieškoti tinkamų vienas antram diskusijos partnerių. Nors renginių ciklas yra neabejotinai pavykęs ir sėkmingas, organizatoriai sako, kad tobulėti ir plėsti dar yra kur. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Ekaterinos Prakapenės teigimu, kai projektas pretenduoja tapti tęstiniu, visada turi mesti iššūkį pats sau, ieškodamas, kaip nepabosti, kaip kieme sukurti ir palikti kažką daugiau, nei tik vieno kultūringo renginio prisiminimą. Be to, visada lieka pavojus, kad projektas, kuris minta tik iš Lietuvos kultūros tarybos ir prie kurio veiklų įgyvendinimo neprisideda miesto verslininkai ir vietos bendruomenės, gali likti tik mirktelėjimu. Tad į kiemus ketinančių grįžti organizatorių laukia neramus ir iššūkių pilnas pusmetis.
Nepaisant organizatorių nuogąstavimų, reikia pasakyti, kad tokio formato kaip „Kiemai“ renginių didžiausia vertė – jų socialinė įtrauktis. „Kiemai“ provokuoja kultūra domėtis asmenis, kurie niekada to nedarė, o tai ypač svarbu mūsų miestui. Pietinio kiemuose iš toliau Mariaus Repšio klausosi niekada kultūroje nedalyvaujantys geziukai, o į diskusiją su Indre Stonkuviene vežimėlius pristumia daugiavaikės, ką tik vakarienę pagaminusios motinos, kurioms pasimėgauti kultūra kitose, nei jų pačių kiemas, erdvėse dėl laiko stokos yra paprasčiausiai neįmanoma.
