Šilutės kraštas – palankus turizmo verslui

„Šilutė – vandenų kraštas, o kur vanduo, ten ir aktyvesnis turizmas, o tai sukuria sąlygas verslo plėtrai. Be abejo, turizmo verslas labiausiai ir vystosi ten, kur vanduo. Tai Rusnė, Kintai, Ventė. Rajone įregistruotos 36 kaimo turizmo sodybos. Turime verslą, teikiantį maitinimo paslaugas. Tačiau rajone labai pasigendame aktyvių pramogų verslo“, – lūkesčiais dalijasi  Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė.

Užsienio parteriai ir verslas

Šiemet Šilutės rajono savivaldybei įteikta Užsienio reikalų ministerijos įteikta Auksinė krivūlė „Už viešosios diplomatijos puoselėjimą“. „Savivaldybė turi daug ir įvairių tarptautinių partnerių. Bendradarbiaujame su Turkija, Indija, Ukraina, Lenkija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Švedija.  Su dalimi partnerių įgyvendiname bendrus projektus, sukuriančius reikalingą infrastruktūrą verslo plėtrai. Šiuo metu kartu su Lenkija ir Vokietija savivaldybė įgyvendina projektą, kuris labai pakeis Kintus. Šis miestelis plėtojant turizmą iki šiol nebuvo tinkamai pritaikytas turizmo plėtrai. Įgyvendinus projektą, čia atsiras galimybė kurti verslus, teikiančius įvairias vandens pramogas. Bendradarbiaudami su Latvija, tvarkėme pažeistas teritorijas. Kartu su Rusija įgyvendinome kai kuriuos vandentvarkos projektus, – tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi dalijasi Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. – Su kitais partneriais bendradarbiavimas apsiriboja kultūriniais mainais, pasikeitimu patirties, kas labai svarbu skleidžiant informaciją apie Šilutės kraštą. O tai labai svarbu, ieškant investuotojų, paskatinant verslo plėtrą.“

Kuriama infrastruktūra

„Be abejo, verslas susietas su turizmo srautais. Dabar pasižiūrėję į turizmo žemėlapį, pastebime, kad vis tik didžiausia turistų koncentracija yra pajūryje, na, ir dar Druskininkuose. Regionuose turizmas auga nepalyginamai lėčiau, nes šio verslo sėkmė labai susijusi su valstybės ir savivaldybių politika. Norint pritraukti turizmo verslą į regionus, būtina kurti bent pirminę infrastruktūrą. Šilutės rajone pastaruoju metu infrastruktūrai skiriamas ypatingas dėmesys. Šilutėje įrengtas mažųjų laivų uostas sunkiai talpina visus norinčius čia įplaukti, o pramogų paslaugas papildė nemenka paplaukiojimų laivais pasiūla.  Baigiamas sutvarkyti kelias į Rusnę. Turistų srautus padidins ir apžvalgos bokštas. Šiuo metu jis projektuojamas ir tikimės, kad kitų metų pabaigoje Rusnę papildys dar vienas traukos objektas. Įrengiamas ir salą su Šilute sujungsiantis dviračių takas. Tvarkant kelią į Žemaičių Naumiestį, taip pat įrenginėjamas dviračių takas. Taigi Šilutės rajonas tampa svetingesnis keliaujantiems dviračiais, – turizmui svarbios infrastruktūros kūrimą apžvelgia Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė. – Pagaliau pajudėjo ir dar vieno Šilutei labai svarbaus objekto – baseino su sveikatingumo kompleksu statyba. Šis statinys labai seniai buvo reikalingas, nes labai trūksta pramogų vaikams ir paaugliams. Tad jį pastačius bent iš dalies bus išspręsta ši problema, o tuo pačiu ir sumažintas sezoniškumas. Aktyvių pramogų paslaugos – Šilutės rajone atvira niša verslui.“

„Be abejo, plėtojant turizmą labai svarbu ir geri keliai, sutvarkytos gatvės, šaligatviai. Tam savivaldybė taip pat skiria didelį dėmesį“, – rajono meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugia, kad šiais metais bus sutvarkyti keliai į Žemaičių Naumiestį, Rusnę.

„Savivaldybė esame suinteresuoti į rajoną pritraukti kuo daugiau investuotojų. Inicijuojame greitesnį dokumentų sutvarkymą, padedame įrengti inžinerinius tinklus. Tai ir šiluma, ir vanduo, ir nuotekos, ir elektra“, – apie paramą verslui kalba ir rajono meras ir apgailestaudamas priduria, kad šalyje vis neišsprendžiamas investicijas regionuose stabdantis žemės klausimas. Savivaldybės, nepaisant visų žygių, vis negauna teisės disponuoti jų teritorijoje esančia valstybine žeme. Kol kas visus žemės klausimus tenka spręsti per Nacionalinę žemės tarnybą, o tai pareikalauja labai daug laiko, kas atbaido ne vieną investuotoją.

„Labai tikimės, kad į rajoną sugrįš į užsienį užsidirbti išvykę šilutiškiai. Ir sugrįžę ieškos ne tik gerai apmokamų darbo vietų, bet ir patys imsis kurti verslą. Be anksčiau minėtos paramos, savivaldybė yra pasirengusi užtikrinti, kad jų vaikai galėtų lankyti darželį, mokyklą, vaikams, prasčiau kalbantiems lietuviškai, teikiama pagalba greičiau adaptuotis, – apie pasirengimą priimti sugrįžtančiuosius kalba rajono meras. – Jei sugrįžtantieji ketina nuomoti būstą, savivaldybė esame parengę ir nuolat atnaujiname nuomojamo būsto sąrašą. Stengiamės sudaryti patogias gyvenimo sąlygas.“

Išsamiau apie galimybes Šilutės rajoną grįžtantiems iš užsienio teikiama telefonu – 8 441 79 224, 8 659 97 607.

Dirbti ir užsidirbti galima ir čia

Taip tvirtina ne vienerius metus sėkmingai verslą plėtojantys Šilutės rajono gyventojai.  Tarp Saugų ir Švėkšnos Virkytų kaime verslininkas Česlovas Ramoška iš įvairių uogų ir vaisių gamina vyną. Didelį pasisekimą turi jo pagaminto produkto degustacijos, tad norint į jas pakliūti, reikia užsisakyti ne vėliau kaip prieš mėnesį. „Patys auginame avietes, svarainius, esame įsiveisę jauną obelų sodą. Visas kitas uogas perkame. Gaminame aštuonių rūšių vyną. Per metus perdirbame dešimt tonų vaisių. Tiek, kiek leidžia įstatymas. Išspaudę sultis, pagamina 13 tūkstančių butelių produkto, – pasakoja Česlovas Ramoška. – Nors mūsų verslas negali būti remiamas, bet jo plėtrai labai svarbu savivaldybės bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Tad pastaruoju metu degustacijas pas mus užsisako svečiai iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos. Be abejo, labai svarbi ir turizmą skatinančios infrastruktūros kūrimas: turistus viliojantys objektai, geri keliai.“

Dažnas apsilankęs Rusnėje užsuka ir į „Ingos rūkyklėlę“. „Jau 28 metus dirbame. Pradžia buvo sunki, bet dabar jau viskas gerai. Esame sertifikuoto tautinio paveldo gamintojai. Šis sertifikatas mus leidžia žuvį rūkyti pagal senuosius receptus. Viską darome rankomis, o žuvį rūkome lauke, kaip tai buvo anksčiau daroma, – savo verslą pristato Inga Šatkienė. – Žuvimi aprūpina vyras. Gintaras yra žvejys, turi įsisteigęs žvejybos įmonę. Jūrinę žuvį, kaip skumbrę, ešerį, perkame Klaipėdoje.“

Kai dukra Živilė Klaipėdos universitete baigė rekreacijos ir turizmo studijas, buvo bekelianti sparnus su draugėmis į užsienį išvažiuoti. „Tada jai paaiškinau, koks mūsų verslas ir kokios jo perspektyvos. Jai pasakiau, kad ir mūsų kieme dirbant galima neblogai užsidirbti. Dukra paklausė mano patarimo ir dabar už tai ji man yra dėkinga. Visiems visko užtenka“,  – pasakoja Inga.
Pasak jos, versle labai reikalingas kūrybiškumas. Prieš kelerius metus ji nusprendė savo veiklą papildyti edukacinėmis programomis. „Metus laiko nemokamai žmonėms aiškindavau, kaip žuvis paruošiama rūkymui, kaip rūkoma, o paskui pamačiau, kad tai užima vis daugiau laiko, tad jau penkti metai edukacijos tapo mūsų verslo dalimi. Prie porą metų edukacijas perdaviau dukrai. Aš pati labiau kiemu ir rūkykla rūpinuosi“, – patirtimi dalijasi verslininkė

O kiemas išskirtinis. Neretas į jį lyg į muziejų užsuka. Jame pridėta labai daug senovinių daiktų. Svečiai fotografuojasi, apžiūrinėja. „Žmogui reikia ir akis paganyti. Tam, ką vyras išmeta, kaip nebereikalingą daiktą, jam randu vietą kieme. Pamatę, kaip senus daiktus pritaikau kieme, juos pradėjo vežti ir žmonės. Viskam randu vietą“, – pasakoja Inga.

Kadangi vis daugiau svečių pasiteiraudavo, gal galima sodyboje pasilikti ilgesniam laikui, Šatkai įrengė porą kambarių, kuriuose gali apsinakvoti norintys ilgiau pasisvečiuoti Rusnėje. „Vyrui jau sakiau, kad reikėtų bent keletą medinių namukų kieme pastatyti. Kiemas didelis, o norinčių ilgesniam laikui apsistoti vis daugiau atsiranda“,  – planais pasidalija „Ingos rūkyklėlės“ įkūrėja.

Edukacinės programos „Ingos rūkyklėlėje“ vedamos nuo pavasario iki rudens, kol orai leidžia juos pravesti lauko pavėsinėje. Žiemą lieka prekyba žuvimi, išvykos į muges. „Nors jei žiema gera ir marias sukausto ledas, prekyba žuvimi nenusileidžia vasarai. Suvažiuoja labai daug žvejų ir daugelis jų prieš išvažiuodamas pas mus žuvies nusipirkti“, – pasidžiaugia pašnekovė.
Ingos žuvis ypatinga skoniu. Ir, kaip sako verslininkė, jai nenaudojama daug prieskonių. Tik druska ir juodieji pipirai, kad būtų juntamas tikras žuvies skonis.

Šatkai ne tik pelnu rūpinasi. Jie dažno Rusnės seniūnijos renginio rėmėjai. „Labai dažnai perkantysis žuvį neima grąžos, jei ji yra koks euras kitas. Tačiau tie pinigai ne mūsų ir mes negalime jų pasiimti. Tad su dukra pastatėme gražią dėžutę su užrašu „Padovanokite vaikams šypseną“.  Surinktus pinigus prieš mokslo metus perdavėme seniūnei, o ji juos atidavė Rusnės mokyklai kanceliarinėms prekėms nupirkti, – gerumu dalijasi verslininkė ir priduria, kad regione turizmo verslo sėkmė labai priklauso nuo savivaldybės požiūrio, nuo jos veiklos, sukuriant turizmui patrauklią infrastruktūrą. – Nors ir šią vasarą pas mus netrūko svečių, bet jau ir su šeima kalbėjome, kad reikia ruoštis kitiems metams, kai bus atidarytas sutvarkytas kelias., įrengtas dviračių takas. Svečių į Rusnę užsuks nepalyginamai daugiau.“